Tipitaka (Tipiṭaka)
Pali Kanonas, žinomas kaip Tipitaka (Tipiṭaka= tris (ti) + krepšiai (piṭaka)), susideda iš trijų dalių: Vinaja (Vinaya) pitaka - vienuolių disciplinos kodeksas, Suta (Sutta) pitaka - sutų rinkinys ir Abhidhama (Abhidhamma) pitaka - filosofinis Dharmos nagrinėjimas.
Vinaja ir keturios Suta pitakos nikajos (nikaya= [tekstų] grupė) bei kelios knygos iš penktosios nikajos sudaro seniausią Kanono branduolį. Ši svetainė yra orientuota į jų vertimą. Pagrindiniai Tipitakos tekstai turi komentarus ir pokomentarius, kurie nors ir parašyti daug vėliau (bent tūkstantį metų po Budos), yra labai vertingi tekstų supratimui. Todėl verčiant, į juos buvo plačiai remtasi. Komentarams pasirodžius esant abejotinais, tai pateikiama nuorodoje.
Nors Sutos ir yra seniausias, kasdienine kalba pateiktas Budos mokymas, nesinori nuvertinti Abhidhamos (kuri neabejotinai yra vėlesnis veikalas). Abhidhamos žinojimas pagilina sutų supratimą ir perkelia jį į kitą lygmenį. Todėl po truputį pateiksime ir resursus, susijusius su Abhidhama.
Pali (Pāḷi)
„Pali“ reiškia „tekstas“. Pradžioje šis terminas buvo vartojamas komentatorių tarpe siekiant pagrindinį kanono tekstą atskirti nuo komentaro, jie buvo pavadinti atitinkamai: pali (pāḷi) ir athakatha (aṭṭhakatha). Laikui bėgant susiklostė klaidingas supratimas, kad „pali“ reiškia specifinę kalbą, kuria kalbėjo Buda. Tuo tradiciškai tiki Theravados šalių budistai. Remdamiesi archeologiniais radiniais, budologai padarė vienareikšmišką išvadą, kad Buda kalbėjo ne pali, tačiau atsakyti į klausimą, kokia kalba jis mokė, jie kol kas negali. Theravados komentaruose teigiama, kad tai buvo Maghados kalba. Kaip bebūtų, pali kalba yra labai artima tų laikų Indijos dialektams (prakritams). Nors filologai ir negali sutapatinti jos su nei vienu iš šių dialektų, skirtumą tarp jų gerai iliustruoja mums gerai pažįstamas skirtumas tarp lietuvių literatūrinės kalbos ir žemaičių tarmės.
