Žodynėlis

Home > Zodinelis

Arahantas (arahant) - žmogus, susidorojęs su visais teršalais, pasiekęs meditacijoje aukšiausio, t. y. nušvitimo; po mirties (parinibbānos) jis nebeatgims nei viename iš pasaulių.

Asura (asura) - vienos žemesnės dėvų klasės būtybė, budizmo puolęs angelas.

Bhavanga (bhavaṅga) - vienuodų sąmonių tęstinumas, kuris nutrunka tik pažinimo proceso metu; jos objektas yra toks pat, kaip ir praeito gyvenimo artimos mirčiai sąmonės objektas.

Bodhisata (bodhisatta) - žmogus, pasižadėjęs tapti Buda; Mahajanos tradicijos idealas; iki savo atbudimo jis nugyvena nenusakomai didelį gyvenimų skaičių, o po jo tampa Buda iki tol, kol tame gyvenime pasiekia parinirvaną.

Brahma - vieno iš dvidešimties žymiai aukštesnių už žmogaus pasaulių gyventojų; nematomas žmogaus akimis, bet gali būti pamatytas susitelkimo šviesos pagalba.

Buda (buddha) - be mokytojo pagalbos višiskai atbudęs žmogus, tas, kas pats atranda ir moko Keturių tauriųjų tiesų; kaip ir kiti Arahantai, po mirties (parinibbānos) jis nebeatgimsta nei viename iš pasaulių.

Čėtana (cetana) - viena iš svarbiausių universalių, t.y. surištų su kiekviena sąmone, mentalinių veikmių. Ji yra atsakinga už ketinimą, jos charakteristika yra siekimo būsena, ji pasireiškia visų su ja besirandančių mentalinių veikmių suderinimu ir nukreipimu tikslo pasiekimo link, jos funkcija yra karmos kaupimas.

Dėva (deva) - vieno iš penkių aukštesnių už žmogaus pasaulių gyventojas; nematomas žmogaus akimis, bet gali būti pamatytas susitelkimo šviesos pagalba.

Dharma (Dhamma) - (iš didžiosios raidės) Budos mokymai, taurioji tiesa.

dharma (dhamma) - (iš mažosios raidės) reiškinys; būsena; proto objektas.

Džhana (jhāna) - viena iš aštuonių labai aukšto ir subtilaus susitelkimo į tam tikrą objektą būsenų, kurioje protas yra ypač sąmoningas ir švarus.

Gandhaba (gandhabba) - žemiausios dėvų klasės būtybė, dangiškasis muzikantas.

Jodžiana (yojana) ~ 12 km.

Karma (kamma) - veiksmas; valios sukuriama jėga, kuri verčia geruosiuss valios aktus duoti gerus vaisius, o bloguosius - blogus.

Katika (kattikā) - lapkričio mėnuo.

Mara (Māra) - vieno iš dėvų pasaulių valdovas, budizmo Šėtonas, Gundytojas, mirties personifikacija.

Naga (nāga) - vienos žemesnės dėvų klasės būtybė; panašaus į gyvatę pavidalo; dažnai turi antgamtinių galių ir pasižymi didžia stiprybe.

Nirvana (nibbāna) - galutinis nušvitimas; išnykimo elementas; galutinė realybė; pasiekiama pažinus ir peržengus galinius protą-materiją; ‘matoma’ subrendus įžvalgos pažinimams; tai nesavastis ir neprilygstamai pastovu ir ramu; tai nėra vieta.

Pačėkabudha (paccekabuddha) - be mokytojo pagalbos višiskai atbudęs žmogus, tas, kas pats atranda Keturias tauriąsias tiesas, bet jų nemoko.

Parinirvana (parinibbāna) - Budos, Pačėkabudos ir visų Arahantų mirtis, po kurios nebėra daugiau gimimų, nebėra materijos ir proto.

Patimokha (pātimokkha) - pagrindinės vienuolių elgesio taisyklės, kurių skaičius yra 227 vyrams ir 311 moterims.

Pėta (peta) - žemesnio už žmogaus, bet aukštesnio už gyvūnų pasaulio gyventojas; nematomas žmogaus akimis, bet gali būti pamatytas susitelkimo šviesos pagalba.

rūpa / arūpa - materija / ne materija, psichika.

Samatha - ramuma; susitelkimo į objektą praktika, vedanti į aukštesnias susitelkimo būsenas, jos pagalba protas vis labiau nurimsta.

Samsara (saṃsāra) - besikartojantis gimimų, gyvenimų ir mirčių ciklas; ‘atgimimų ratas’; nuo neatmenamų laikų netrūkstama nuolat kintančių penkių visumų kombinacijos kaita.

Sangha (saṅgha) - bendrija, bendruomenė; praeities, dabarties ir ateities pasaulinė vienuolių bendruomenė; taip pat atskira vienuolių grupė, pvz. vieno vienuolyno vienuoliai.

Syla (sīla) - dorovė; visi budisatai - ir vienuoliai, ir pasauliečiai - turi laikytis jos ir vystyti ją.

Suta (sutta) - pamokymas iš antrojo iš trijų Pāḷi kanono krepšių; Budos mokymai kasdienine, sutartine kalba.

Tathagata (Tathāgata) - ‘taip žengęs’, epitetas, kurį Buda naudoja kalbant apie save.

Uposatha (uposatha) - religinių apeigų dienos, išpuolančios per mėnulio mėnesio pilnatį, jaunatį ir delčią.

Vipasana (vipassana) - įžvalga; savitų materijos ir proto bruožų, priežasties ir pasekmės, bei jiems bendrai būdingų nepastovumo, kančios ir nesavastingumo bruožų pažinimas galutinės realybės lygmenyje.