Pirma su Nirvana surišta suta (Ud 8.1)
Paṭhamanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ
Taip aš girdėjau:
vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, ištempę ausis, klausėsi Dharmos.
Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: „Vienuoliai, yra toks pagrindas, kur nėra nei žemės, nei vandens, nei ugnies, nei vėjo, nei begalinės erdvės pagrindo, nei begalinės sąmonės pagrindo, nei nebūties pagrindo, nei nei suvokimo, nei nesuvokimo pagrindo1, nei šio pasaulio, nei kito pasaulio, nei Mėnulio ir Saulės. Aš taip pat sakau, vienuoliai, ten tikrai nėra nei atėjimo, nei išėjimo, nei būvimo, nei išnykimo, nei gimimo; gan neparemtas, be vyksmo, be objekto jis yra. Tai yra visiškas kentėjimo galas.“
Antra su Nirvana surišta suta (Ud 8.2)
Dutiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ
Taip aš girdėjau:
vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, ištempę ausis, klausėsi Dharmos.
Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: „Nelengva pamatyti, tai, kas vadinama „be polinkio“ - tiesą {comy =Nirvaną}, išties, sunku pamatyti. Tam, kuris mato ir žino prasiskverbimą pro troškimą, nieko nėra.“
Trečia su Nirvana surišta suta (Ud 8.3)
Tatiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ
Taip aš girdėjau:
vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, ištempę ausis, klausėsi Dharmos.
Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:
„Yra, vienuoliai, negimęs, nepavirtęs, nesutvertas, nesąlygotas. Vienuoliai, jeigu nebūtų negimusio, nepavirtusio, nesutverto, nesąlygoto, nebūtų įmanoma pažinti negimusio, nepavirtusio, nesutverto, nesąlygoto. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra negimęs, nepavirtęs, nesutvertas, nesąlygotas, yra įmanoma pažinti negimusį, nepavirtusį, nesutvertą, nesąlygotą.“
Ketvirta su Nirvana surišta suta (Ud 8.4)
Catutthanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ
Taip aš girdėjau:
vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, pastatę ausis, klausėsi Dharmos.
Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: „Tai, kas priklausoma, - svyruoja, nepriklausoma yra be svyravimų. Kai nėra svyravimų - yra ramybė, kai yra ramybė - nėra polinkių. Kai nėra polinkių - nėra atėjimo ir išėjimo. Kai nėra atėjimo ir išėjimo - nėra išnykimo ir gimimo. Kai nėra išnykimo ir gimimo - nėra nei „čia“ {šio pasaulio}, nei „kitur“ {kito pasaulio}, nei ko tarp jų. Tai yra visiškas kentėjimo galas.“
Paṭhamanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Pirma su Nirvana surišta suta, Ud 8.1)
71. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū [te ca bhikkhū (sī. syā. pī. tadaṭṭhakathāpi oloketabbā] aṭṭhiṃ katvā [aṭṭhīkatvā (sī. syā.), aṭṭhikatvā (pī.)] Šitie vienuoliai supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso [sabbaṃ cetasā (itipi aññasuttesu)] samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. ištempę ausis, klausėsi Dharmos.
Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: ‘‘Atthi, bhikkhave, tadāyatanaṃ, “Vienuoliai, yra toks pagrindas, yattha neva pathavī, na āpo, na tejo, na vāyo, kur nėra nei žemės, nei vandens, nei ugnies, nei vėjo, na ākāsānañcāyatanaṃ, na viññāṇañcāyatanaṃ, nei begalinės erdvės pagrindo, nei begalinės sąmonės pagrindo, na ākiñcaññāyatanaṃ, na nevasaññānāsaññāyatanaṃ, nei nebūties pagrindo, nei nei suvokimo, nei nesuvokimo pagrindo, nāyaṃ loko, na paraloko, nei šio pasaulio, nei kito pasaulio, na ubho candimasūriyā. nei Mėnulio ir Saulės.
Tatrāpāhaṃ, bhikkhave, neva āgatiṃ vadāmi, Aš taip pat sakau, vienuoliai, ten tikrai nėra nei atėjimo, na gatiṃ, na ṭhitiṃ, nei išėjimo, nei būvimo, na cutiṃ, na upapattiṃ; nei išnykimo, nei gimimo; appatiṭṭhaṃ, appavattaṃ, anārammaṇamevetaṃ. gan neparemtas, be vyksmo, be objekto jis yra. Esevanto dukkhassā’’ti. Tai yra visiškas kentėjimo galas.”
Dutiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Antra su Nirvana surišta suta, Ud 8.2)
72. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū aṭṭhiṃ katvā Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. ištempę ausis, klausėsi Dharmos.
Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:
‘‘Duddasaṃ anataṃ nāma, Nelengva pamatyti, tai, kas vadinama “be polinkio”, na hi saccaṃ sudassanaṃ; tiesą gi {comy =Nirvaną} sunku pamatyti; Paṭividdhā taṇhā jānato, passato natthi kiñcana’’nti. Tam, kuris mato ir žino prasiskverbimą pro troškimą, nieko nėra.”
Tatiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Trečia su Nirvana surišta suta, Ud 8.3)
73. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū aṭṭhiṃ katvā Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. ištempę ausis, klausėsi Dharmos.
Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:
‘‘Atthi, bhikkhave, ajātaṃ abhūtaṃ Yra, vienuoliai, negimęs, nevirtęs, akataṃ asaṅkhataṃ. nesutvertas, nesąlygotas. No cetaṃ, bhikkhave, abhavissa Vienuoliai, jeigu nebūtų ajātaṃ abhūtaṃ negimusio, nevirtusio, akataṃ asaṅkhataṃ, nesutverto, nesąlygoto, nayidha jātassa bhūtassa katassa saṅkhatassa nissaraṇaṃ paññāyetha. nebūtų įmanoma pažinti negimusio, nevirtusio, nesutverto, nesąlygoto. Yasmā ca kho, bhikkhave, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad atthi ajātaṃ abhūtaṃ yra negimęs, nevirtęs, akataṃ asaṅkhataṃ, nesutvertas, nesąlygotas, tasmā jātassa bhūtassa katassa saṅkhatassa nissaraṇaṃ paññāyatī’’ti. yra įmanoma pažinti negimusį, nevirtusį, nesutvertą, nesąlygotą.”
Catutthanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Ketvirta su Nirvana surišta suta, Ud 8.4)
74. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū aṭṭhiṃ katvā Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. ištempę ausis, klausėsi Dharmos.
Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:
‘‘Nissitassa calitaṃ, Tai, kas priklausoma, svyruoja, anissitassa calitaṃ natthi. nepriklausoma yra be svyravimų. Calite asati passaddhi, Kai nėra svyravimų, yra ramybė, passaddhiyā sati nati na hoti. kai yra ramybė, nėra polinkių. Natiyā asati āgatigati na hoti. Kai nėra polinkių, nėra atėjimo ir išėjimo. Āgatigatiyā asati Kai nėra atėjimo ir išėjimo, cutūpapāto na hoti. nėra išnykimo ir gimimo. Cutūpapāte asati Kai nėra išnykimo ir gimimo nevidha na huraṃ na ubhayamantarena [na ubhayamantare (sabbattha) ma. ni. 3.393; saṃ. ni. 4.87 passitabbaṃ]. nėra nei “čia” {šio pasaulio}, nei “kitur” {kito pasaulio}, nei ko tarp jų. Esevanto dukkhassā’’ti. Tai yra visiškas kentėjimo galas.”
-
Begalinės erdvės, begalinės sąmonės, nebūties bei nei suvokimo, nei nesuvokimo pagrindai yra keturių nematerialių džanų objektai ir juos atitinkančios būties sferos. ↩