Keturi atidumo įsteigimai (Mahāsatipaṭṭhānasuttaṃ, DN 19)

Home > Vertimai > Mahasatipatthanasuttam p1

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Kurų šalyje Kurų kaime pavadinimu Kamasadhama. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
-Vienuoliai!
-Gerbiamasis,- atsakė tie vienuoliai Palaimintajam.
Palaimintasis pasakė štai ką:

Teiginys

Uddeso

-Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturi atidumo įsteigimai.

Kurie keturi? Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne1, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas protą prote, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

Kūno kontenpliacija, atidumo kvėpavimui skyrius

Kāyānupassanā ānāpānapabbaṃ

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne? Štai vienuolis, nuėjęs į mišką, po medžiu, ar į tuščią patalpą, atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, įsteigęs atidumą priešais save. Jis atidžiai įkvepia, atidžiai iškvepia; ilgai įkvėpdamas jis žino: „Įkvepiu ilgai“, ilgai iškvėpdamas žino: „Iškvepiu ilgai“; trumpai įkvėpdamas žino: „Įkvepiu trumpai“, trumpai iškvėpdamas žino: „Iškvepiu trumpai“; jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas visą kūną“, mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas visą kūną“; mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“, mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.

Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs sukėjas arba sukėjo padėjėjas traukdamas ilgai žino: „Traukiu ilgai“, traukdamas trumpai žino: „Traukiu trumpai“; taip, vienuoliai, ir vienuolis ilgai įkvėpdamas žino: „Įkvepiu ilgai“, ilgai iškvėpdamas žino: „Iškvepiu ilgai“; trumpai įkvėpdamas žino: “Įkvepiu trumpai“, trumpai iškvėpdamas žino: „Iškvepiu trumpai“; jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas visą kūną“, mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne, arba jame yra įsteigtas atidumas „yra kūnas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, pozų skyrius

Kāyānupassanā iriyāpathapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis eidamas žino: „Aš einu“, stovėdamas žino: „Aš stoviu“, sėdėdamas žino: „Aš sėdžiu“ arba gulėdamas žino: „Aš guliu“. Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, jis tai žino.

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne, arba jame yra įsteigtas atidumas „yra kūnas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, aiškaus supratimo skyrius

Kāyānupassanā sampajānapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, kai sulenkia ir kai ištęsia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas.

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, šlykštėjimosi skyrius

Kāyānupassanā paṭikūlamanasikārapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: „Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukelai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.“

Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų maišas, turintis dvi angas pilnas visokiausių grūdų, tokių kaip: basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, pupos, pupuolės, sezamo sėklos, valyti ryžiai; jį atidaręs apžiūrėtų turintis akis žmogus: „Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, tai pupos, tai pupuolės, tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai“; lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: „Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukelai… šlapimas.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, dėmesio į elementus skyrius

Kāyānupassanā dhātumanasikārapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, šitame pačiame kūne mintyse peržiūri elementus: „Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.“

Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar skerdiko padėjėjas išdorojęs karvę ir padalinęs ją į dalis sėdėtų sankryžoje; lygiai gi, vienuoliai, taip, vienuolis, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, šitame pačiame kūne mintyse peržiūri elementus: „Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, devynios kapinių kontenpliacijos

Kāyānupassanā navasivathikapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmestą kūną: vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo, ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmestą kūną: ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, ėdamą daugybės vabzdžių. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmesto kūno griaučius su kraujais ir mėsom, sujungtus sausgyslėmis… griaučius išteptus kraujais, be mėsų, sujungtus sausgyslėmis… griaučius be kraujo ir mėsų, sujungtus sausgyslėmis… griaučius be jungiančių sausgyslių, išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmesto kūno baltus kaulus, įgavusius kriauklės spalvą… pasenusių kaulų krūvą… supuvusius kaulus, pavirtusius dulkėmis. Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne, arba jame yra įsteigtas atidumas „yra kūnas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Jausmų kontenpliacija

Vedanānupassana

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose? Štai vienuolis, jausdamas malonų jausmą, žino: „Jaučiu malonų jausmą“; jausdamas nemalonų jausmą, žino: „Jaučiu nemalonų jausmą“; jausdamas nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino: „Jaučiu nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas žemišką malonų jausmą, žino: „Jaučiu žemišką malonų jausmą; jausdamas dvasinį malonų jausmą, žino: „Jaučiu dvasinį malonų jausmą“; jausdamas žemišką nemalonų jausmą, žino: „Jaučiu žemišką nemalonų jausmą“; jausdamas dvasinį nemalonų jausmą, žino: „Jaučiu dvasinį nemalonų jausmą“; jausdamas žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino: „Jaučiu žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino: „Jaučiu dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose viduje, arba gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose išorėje, arba gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose ir viduje, ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį jausmuose, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį jausmuose, arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį jausmuose. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra jausmas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose.

Proto kontenpliacija

Cittānupassanā

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas protą prote? Štai vienuolis protą su geiduliu jis žino taip: „Protas su geiduliu“, protą be geidulio jis žino taip: „Protas be geidulio“, protą su bjaurėjimusi jis žino taip: “Protas su bjaurėjimusi“, protą be bjaurėjimosi jis žino taip: „Protas be bjaurėjimosi“, protą su klydimu jis žino taip: „Protas su klydimu“, protą be klydimo jis žino taip: „Protas be klydimo“, susitraukusi protą jis žino taip: „Susitraukęs protas“, išsiblaškusį protą jis žino taip: „Išsiblaškęs protas“, didumą pasiekusį protą jis žino taip: „Didumą pasiekęs protas”, didumos nepasiekusį protą jis žino taip: „Didumos nepasiekęs protas“, pralenkiamą protą jis žino taip: „Pralenkiamas protas“, nepralenkiamą protą jis žino taip: „Nepralenkiamas protas“, sutelktą protą jis žino taip: „Sutelktas protas“, nesutelktą protą jis žino taip: „Nesutelktas protas“, išsilaisvinusį protą jis žino taip „Išsilaisvinęs protas“, neišsilaisvinusį protą jis žino taip: „Neišsilaisvinęs protas“.

Taip, jis gyvena kontenpluodamas protą prote viduje, arba gyvena kontenpluodamas protą prote išorėje, arba gyvena kontenpluodamas protą prote viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį prote, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį prote, arba stebgyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį prote. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra protas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas protą prote.

Reiškinių kontenpliacija, kliūčių skyrius

Dhammānupassanā nīvaraṇapabbaṃ

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose? Štai vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis?

Štai vienuolis viduje esant jusliniam troškimui, žino: „Mano viduje yra juslinis troškimas“, arba viduje nesant jusliniam troškimui žino: „Mano viduje nėra juslinio troškimo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs juslinis troškimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs juslinis troškimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas juslinis troškimas, jis taip pat žino.

Viduje esant piktavališkumui, jis žino: „Mano viduje yra piktavališkumas“, arba viduje nesant piktavališkumui, žino: „Mano viduje nėra piktavališkumo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs piktavališkumas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs piktavališkumas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas piktavališkumas, jis taip pat žino.

Viduje esant tinguliui ir apsnūdimui, jis žino: „Mano viduje yra tingulys ir apsnūdimas“, arba viduje nesant tinguliui ir apsnūdimui, žino: „Mano viduje nėra tingulio ir apsnūdimo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradę tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinami atsiradę tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalinti tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino.

Viduje esant jaudinimuisi ir nerimavimui, jis žino: „Mano viduje yra jaudinimasis ir nerimavimas“, arba viduje nesant jaudinimuisi ir nerimavimui, žino: „Mano viduje nėra jaudinimosi ir nerimavimo“, ir kaip atsiranda neatsiradę jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinami atsiradę jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalinti jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino.

Viduje esant abejonei, jis žino: „Mano viduje yra abejonė“, arba viduje nesant abejonei, žino: „Mano viduje nėra abejonės“, ir kaip atsiranda dar neatsiradusi abejonė, jis taip pat žino, ir kaip pašalinama atsiradusi abejonė, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalinta abejonė, jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis.

Reiškinių kontenpliacija, sankaupų skyrius

Dhammānupassanā khandhapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis sankaupomis prie kurių galima prisirišti. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis sankaupomis prie kurių galima prisirišti? Štai vienuolis [žino]: „Tai yra materija, tai - materijos atsiradimas, tai - materijos išnykimas; tai yra jausmas, tai - jausmo atsiradimas, tai - jausmo išnykimas; tai yra suvokimas, tai - suvokimo atsiradimas, tai - suvokimo išnykimas; tai yra proto dariniai, tai - proto darinių atsiradimas, tai - proto darinių išnykimas; tai yra sąmonė, tai - sąmonės atsiradimas, tai - sąmonės išnykimas.“

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, surištus su penkiomis sankaupomis, prie kurių galima prisirišti.

Reiškinių kontenpliacija, jautimo pagrindų skyrius

Dhammānupassanā āyatanapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais?

Štai, vienuoliai, vienuolis žino akį, ir žino materiją, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino ausį, ir žino garsą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino nosį, ir žino kvapą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino liežuvį, ir žino skonį, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino kūną, ir žino kūnu juntamą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino protą, ir proto objektus, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais.

Reiškinių kontenpliacija, septynių atbudimo veiksnių skyrius

Dhammānupassanā bojjhaṅgapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, surištus su septyniais atbudimo veiksniais. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, surištus su septynias atbudimo veiksniais? Štai vienuolis, viduje esant atidumo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra atidumo atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant atidumo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra atidumo atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs atidumo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs atidumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant energingumo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra energingumo atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant energingumo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra energingumo atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs energingumo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs energingumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra gėrėjimosi atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra gėrėjimosi atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant ramybės atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra ramybės atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant ramybės atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra ramybės atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs ramybės atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs ramybės atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant susitelkimo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra susitelkimo atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant susitelkimo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra susitelkimo atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant lygiažiūros2 atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra lygiažiūros atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant lygiažiūros atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra lygiažiūros atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs lygiažiūros atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs lygiažiūros atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, surištus su septyniais atbudimo veiksniais.

Reiškinių kontenpliacija, tiesų skyrius

Dhammānupassanā saccapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis? Štai vienuolis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo priežastis“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo išnykimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias, vedantis į kentėjimo išnykimą“.

Kentėjimo tiesos išdėstymas

Dukkhasaccaniddeso

Ir kas, vienuoliai, yra kentėjimo taurioji tiesa? Ir gimimas yra kentėjimas, ir senėjimas yra kentėjimas, ir mirtis yra kentėjimas, ir liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas yra kentėjimas, susidūrimas su tuo, kas nemiela, yra kentėjimas, išsiskyrimas su tuo, kas miela, yra kentėjimas, negavimas to, ko norisi, irgi yra kentėjimas; trumpiau, penkios sankaupos, prie kurių galima prisirišti, yra kentėjimas.

Ir kas yra gimimas? Bet kokių būtybių bet kokioje būtybių klasėje pradėjimas, prigimimas, atgimimas, sankaupų atsiradimas, [jausmo] pagrindų įgijimas yra vadinamas gimimu.

Ir kas, vienuoliai, yra senėjimas? Bet kokių būtybių esančių bet kokioje būtybių klasėje senėjimas, senatvė, subyrėję dantys, žilumas, susiraukšlėjimas, gyvybinių jėgų nykimas, gebėjimų sumenkėjimas yra vadinamas senėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra mirtis? Bet kokių būtybių išnykimas, pranykimas iš bet kokios būtybių klasės, susiskaidymas, pradingimas, giltinė, mirtis, galo gavimas, sankaupų susiskaidymas, griaučių numetimas, gyvybinės jėgos nutrūkimas yra vadinamas mirtimi.

Ir kas, vienuoliai, yra liūdesys? Užpultojo kokios nors nelaimės, paliestojo kokio nors skausmingo reiškinio liūdesys, liūdėjimas, graudulys, sielvartas, širdgėla yra vadinami liūdesiu.

Ir kas, vienuoliai, yra raudojimas? Užpultojo kokios nors nelaimės, paliestojo kokio nors skausmingo reiškinio aimanavimas, raudojimas, verksmas, rauda, verkimas, raudonė yra vadinami raudojimu.

Ir kas, vienuoliai, yra skausmas? Skausmas kūne, tai, kas nemalonu kūnui, dėl sąlyčio su kūnu jaučiamas nemalonus skausmas yra vadinama skausmu.

Ir kas, vienuoliai, yra nusiminimas? Mentalinis skausmas, tai, kas nemalonu protui, dėl sąlyčio su protu jaučiamas nemalonus skausmas yra vadinama nusiminimu.

Ir kas, vienuoliai, yra nerimas? Užpultojo kokios nors nelaimės, paliestojo kokio nors skausmingo reiškinio nerimavimas, nerimas, neramumas, susijaudinimas yra vadinami nerimu.

Ir kas, vienuoliai, yra susidūrimas su tuo, kas nemiela? Štai, [žmogus] susiduria, susieina, susitinka, būna tarp nenorimų, nemalonių, atgrasių formų, garsų, kvapų, skonių, kūnu liečiamų, proto objektų, arba tarp linkinčiųjų nesėkmės, vargo, keblumų, nesaugumo. Tai vadinama susidūrimu su tuo, kas nemiela.

Ir kas, vienuoliai, yra išsiskyrimas su tuo, kas miela? Štai, [žmogus] nesusiduria, nesusieina, nesusitinka, nebūna tarp norimų, malonių, žavinčių formų, garsų, kvapų, skonių, kūnu liečiamų, proto objektų, arba tarp linkinčiųjų sėkmės, gerovės, komforto, saugumo, ar mamų, tėvų, brolių, seserų, draugų, kolegų, giminių. Tai vadinama išsiskyrimu su tuo, kas miela.

Ir kas, vienuoliai, yra negavimas to, ko norisi? Būtybėms, kurioms būdinga gimti, atsiranda toks noras: „Ak, kad mums nebūtų būdinga gimti, kad mūsų neištiktų gimimas!“ Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to, ko norisi. Vienuoliai, būtybėms, kurioms būdinga senti, atsiranda toks noras: „Ak, kad mums nebūtų būdinga senti, kad mūsų neištiktų senėjimas!“ Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to, ko norisi. Vienuoliai, būtybėms, kurioms būdinga sirgti, atsiranda toks noras: „Ak, kad mums nebūtų būdinga sirgti, kad mus neištiktų liga!“ Betgi tas noras neišpildomas,tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to, ko norisi. Vienuoliai, būtybėms, kurioms būdinga mirti, atsiranda toks noras: „Ak, kad mums nebūtų būdinga mirti, kad mūsų neištiktų mirtis!“ Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to, ko norisi. Vienuoliai, būtybėms, kurioms būdinga liūdėti, raudoti, patirti skausmą, nusiminti, nerimauti, atsiranda toks noras: „Ak, kad mums nebūtų būdinga liūdėti, raudoti, patirti skausmą, nusiminti, nerimauti, kad mūsų neištiktų liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimavimas!“ Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to, ko norisi.

Vienuoliai, ir kas yra „trumpiau, penkios sankaupos, prie kurių galima prisirišti, yra kentėjimas“? Tai yra materijos sankaupa, prie kurios galima prisirišti, jausmo sankaupa, prie kurios galima prisirišti, suvokimo sankaupa, prie kurios galima prisirišti, proto darinių sankaupa, prie kurios galima prisirišti, sąmonės sankaupa, prie kurios galima prisirišti. Tai, vienuoliai, vadinama: „trumpiau, penkios sankaupos, prie kurių galima prisirišti, yra kentėjimas“. Tai, vienuoliai, vadinama kentėjimo tauriąja tiesa.

Priežasties tiesos išdėstymas

Samudayasaccaniddeso

Ir kas, vienuoliai, yra kentėjimo priežasties taurioji tiesa? Tai yra troškimas, vedantis į pakartotiną būtį, susijęs su džiugesiu ir geismu, siekiantis džiugesio tai šian, tai ten, tai yra juslinių malonumų troškimas, būties troškimas, nebūties troškimas.

Bet kurgi, vienuoliai, šis troškimas gimdamas gimsta, kur jis įsikurdamas įsikuria? Tame, kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Ir kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu? Akis pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria. Ausis pasaulyje… Nosis pasaulyje… Liežuvis pasaulyje… Kūnas pasaulyje… Protas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Formos pasaulyje… Garsai pasaulyje… Kvapai pasaulyje… Skoniai pasaulyje… Kūnu jaučiama pasaulyje… Proto objektai pasaulyje iš prigimties yra mieli, iš prigimties yra malonūs, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Akies sąmonė pasaulyje… Ausies sąmonė pasaulyje… Nosies sąmonė pasaulyje… Liežuvio sąmonė pasaulyje… Kūno sąmonė pasaulyje… Proto sąmonė pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Akies sąlytis pasaulyje… Ausies sąlytis pasaulyje… Nosies sąlytis pasaulyje… Liežuvio sąlytis pasaulyje… Kūno sąlytis pasaulyje… Proto sąlytis pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Dėl akies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl ausies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl nosies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl liežuvio sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl kūno sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl proto sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Formos suvokimas pasaulyje… Garso suvokimas pasaulyje… Kvapo suvokimas pasaulyje… Skonio suvokimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo suvokimas pasaulyje… Proto objekto suvokimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Su forma susijusi čėtana pasaulyje… Su garsu susijusi čėtana pasaulyje… Su kvapu susijusi čėtana pasaulyje… Su skoniu susijusi čėtana pasaulyje… Su kūnu jaučiamu susijusi čėtana pasaulyje… Su proto objektu susijusi čėtana pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Formų troškimas pasaulyje… Garsų troškimas pasaulyje… Kvapų troškimas pasaulyje… Skonių troškimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo troškimas pasaulyje… Proto objektų troškimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Mintis apie formą pasaulyje… Mintis apie garsą pasaulyje… Mintis apie kvapą pasaulyje… Mintis apie skonį pasaulyje… Mintis apie kūnu liečiamą pasaulyje… Mintis apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Galvojimas apie formą pasaulyje… Galvojimas apie garsą pasaulyje… Galvojimas apie kvapą pasaulyje… Galvojimas apie skonį pasaulyje… Galvojimas apie kūnu jaučiamą pasaulyje… Galvojimas apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria. Tai, vienuoliai, vadinama kentėjimo priežasties tauriąja tiesa.

Išnykimo tiesos išdėstymas

Nirodhasaccaniddeso

Ir kas, vienuoliai, yra kentėjimo išnykimo taurioji tiesa? Tai yra to troškimo visiškas užgesimas ir išnykimas, [jo] atmetimas, atsisakymas, išsilavinimas [nuo jo], [jo] nepriėmimas.

Bet kurgi, vienuoliai, šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, kur išnykdamas jis išnyksta? Tame, kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Ir kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu? Akis pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta. Ausis pasaulyje… Nosis pasaulyje… Liežuvis pasaulyje… Kūnas pasaulyje… Protas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Formos pasaulyje… Garsai pasaulyje… Kvapai pasaulyje… Skoniai pasaulyje… Kūnu jaučiama pasaulyje… Proto objektai pasaulyje iš prigimties yra mieli, iš prigimties yra malonūs, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Akies sąmonė pasaulyje… Ausies sąmonė pasaulyje… Nosies sąmonė pasaulyje… Liežuvio sąmonė pasaulyje… Kūno sąmonė pasaulyje… Proto sąmonė pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Akies sąlytis pasaulyje… Ausies sąlytis pasaulyje… Nosies sąlytis pasaulyje… Liežuvio sąlytis pasaulyje… Kūno sąlytis pasaulyje… Proto sąlytis pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Dėl akies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl ausies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl nosies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl liežuvio sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl kūno sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl proto sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Formos suvokimas pasaulyje… Garso suvokimas pasaulyje… Kvapo suvokimas pasaulyje… Skonio suvokimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo suvokimas pasaulyje… Proto objekto suvokimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Su forma susijusi čėtana pasaulyje… Su garsu susijusi čėtana pasaulyje… Su kvapu susijusi čėtana pasaulyje… Su skoniu susijusi čėtana pasaulyje… Su kūnu jaučiamu susijusi čėtana pasaulyje… Su proto objektu susijusi čėtana pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Formų troškimas pasaulyje… Garsų troškimas pasaulyje… Kvapų troškimas pasaulyje… Skonių troškimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo troškimas pasaulyje… Proto objektų troškimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Mintis apie formą pasaulyje… Mintis apie garsą pasaulyje… Mintis apie kvapą pasaulyje… Mintis apie skonį pasaulyje… Mintis apie kūnu liečiamą pasaulyje… Mintis apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Galvojimas apie formą pasaulyje… Galvojimas apie garsą pasaulyje… Galvojimas apie kvapą pasaulyje… Galvojimas apie skonį pasaulyje… Galvojimas apie kūnu jaučiamą pasaulyje… Galvojimas apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta. Tai, vienuoliai, vadinama kentėjimo išnykimo tauriąja tiesa.

Kelio tiesos išdėstymas

Maggasaccaniddeso

Ir kas, vienuoliai, yra kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą, taurioji tiesa? Tai yra taurusis aštuonialypis kelias, tai yra: teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisingas atidumas, teisingas susitelkimas.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas požiūris? Kentėjimo žinojimas, kentėjimo priežasties žinojimas, kentėjimo išnykimo žinojimas, kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą, žinojimas yra vadinami teisingu požiūriu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas ketinimas? Ketinimas atsižadėti, ketinimas, nepagrįstas pikta valia, ketinimas nežaloti yra vadinami teisingu ketinimu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga kalba? Susilaikymas nuo melagystės, susilaikymas nuo šmeižto, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, susilaikymas nuo tuščių plepalų yra vadinami teisinga kalba.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas veiksmas? Susilaikymas nuo žudymo, susilaikymas nuo netiesos sakymo, susilaikymas nuo ištvirkavimo yra vadinami teisingu veiksmu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis? Štai, tauriųjų mokinys, atsisakęs neteisingo pragyvenimo šaltinio, verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu, tai vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Štai, vienuolis užsidega noru, kad neatsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų, jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas…. užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų… užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti, jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas atidumas? Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas protą prote, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. Tai vadinama teisingu atidumu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas susitelkimas? Štai, vienuolis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo ir ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Išblėsus gėrėjimuisi, [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis, bei kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „Jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Atsisakęs malonumo ir skausmo, išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, pasiekia ketvirtąją džhaną, kurioje nėra nei malonumo, nei skausmo, bet yra atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje. Tai, vadinama teisingu susitelkimu. Tai, vienuoliai, vadinama kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą, tauriąja tiesa.

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis.

Bet kas, vienuoliai, septyneris metus taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

Ką jau ten, vienuoliai, septyneri metai. Bet kas, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus šešeris metus … penkeris metus… ketveris metus… trejis metus… dvejis metus… vieneris metus… Ką jau ten, vienuoliai, vieneri metai. Bet kas, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus septynis mėnesius, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

Ką jau ten, vienuoliai, sepnyni mėnesiai. Bet kas, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus šešis mėnesius… penkis mėnesius… keturis mėnesius… tris mėnesius… du mėnesius… vieną mėnesį… pusę mėnesio… Ką jau ten, vienuoliai, pusė mėnesio. Bet kas, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus septynias dienas, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturi atidumo įsteigimai. Taip tai buvo pasakyta, dėl šios priežasties tai buvo pasakyta.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Mahāsatipaṭṭhānasuttaṃ (Keturi atidumo įsteigimai, DN 19)

Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis kurūsu viharati buvo apsistojęs Kurų šalyje kammāsadhammaṃ nāma kurūnaṃ nigamo. Kurų kaime pavadinimu Kamasadhama. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: ‘‘bhikkhavo’’ ti. “Vienuoliai!” ‘‘Bhaddante’’ ti [bhadanteti (sī. syā. pī.)] „Gerbiamasis,“- te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. atsakė tie vienuoliai Palaimintajam. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis pasakė štai ką:

Uddeso

Teiginys

‘‘Ekāyano ayaṃ, bhikkhave, maggo „Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias sattānaṃ visuddhiyā, į būtybių apsivalymą, sokaparidevānaṃ samatikkamāya liūdesio ir raudojimo įveikimą, dukkhadomanassānaṃ atthaṅgamāya skausmo ir nusiminimo išnykimą, ñāyassa adhigamāya žinojimo pasiekimą, nibbānassa sacchikiriyāya, Nirvanos patyrimą. yadidaṃ cattāro satipaṭṭhānā. Tai yra keturi atidumo įsteigimai.

‘‘Katame cattāro? Kurie keturi? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas kūną kūne1, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas protą prote, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ. be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

Kāyānupassanā ānāpānapabbaṃ
Kūno kontenpliacija, atidumo kvėpavimui skyrius

‘‘Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati? gyvena kontenpliuodamas kūną kūne? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į tuščią patalpą nisīdati pallaṅkaṃ ābhujitvā atsisėda sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigęs atidumą priešais save. So satova assasati Jis atidžiai įkvepia, satova passasati; atidžiai iškvepia; dīghaṃ vā assasanto ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu ilgai“, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino „iškvepiu ilgai“; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu trumpai“, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino „iškvepiu trumpai“; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną“; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.

‘‘Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip dakkho bhamakāro vā bhamakārantevāsī vā įgudęs sukėjas arba sukėjo padėjėjas dīghaṃ vā añchanto traukdamas ilgai ‘dīghaṃ añchāmī’ ti pajānāti, žino „traukiu ilgai“ rassaṃ vā añchanto traukdamas trumpai ‘rassaṃ añchāmī’ ti pajānāti žino „traukiu trumpai“, evameva kho, bhikkhave, bhikkhu taip, vienuoliai, ir vienuolis dīghaṃ vā assasanto ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu ilgai“, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino „iškvepiu ilgai“; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu trumpai“, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino „iškvepiu trumpai“; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną“; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.

Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba „yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho [evampi (sī. syā. pī.)], bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kune.

Kāyānupassanā iriyāpathapabbaṃ
Kūno kontenpliacija, pozų skyrius

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gacchanto vā ‘gacchāmī’ti pajānāti, eidamas žino „aš einu”, ṭhito vā ‘ṭhitomhī’ti pajānāti, stovėdamas žino „aš stoviu”, nisinno vā ‘nisinnomhī’ti pajānāti, sėdėdamas žino „aš sėdžiu” arba sayāno vā ‘sayānomhī’ti pajānāti. gulėdamas žino „aš guliu”. Yathā yathā vā panassa kāyo paṇihito hoti, Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, tathā tathā naṃ pajānāti. jis tai žino.

Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba „yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho [evampi (sī. syā. pī.)], bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kūno atžvilgiu kontenpliuodamas kūną.

Kāyānupassanā sampajānapabbaṃ
Kūno kontenpliacija, aiškaus supratimo skyrius

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis abhikkante paṭikkante sampajānakārī hoti, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, ālokite vilokite sampajānakārī hoti, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, samiñjite pasārite sampajānakārī hoti, kai sulenkia ir kai ištęsia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, saṅghāṭipattacīvaradhāraṇe sampajānakārī hoti, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, asite pīte khāyite sāyite sampajānakārī hoti, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, uccārapassāvakamme sampajānakārī hoti, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, gate ṭhite nisinne sutte jāgarite bhāsite tuṇhībhāve sampajānakārī hoti. kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas.

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kāyānupassanā paṭikūlamanasikārapabbaṃ
Kūno kontenpliacija, šlykštėjimosis skyrius

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis imameva kāyaṃ šitą patį kūną uddhaṃ pādatalā į viršų nuo kojų padų, adho kesamatthakā žemyn nuo galvos plaukų, tacapariyantaṃ padengtą oda, pūraṃ nānappakārassa asucino paccavekkhati – pilną visokiausių nešvarumų mintyse apžiūri: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra kesā lomā nakhā dantā taco galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, maṃsaṃ nhāru aṭṭhi aṭṭhimiñjaṃ vakkaṃ mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, hadayaṃ yakanaṃ kilomakaṃ pihakaṃ papphāsaṃ širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, antaṃ antaguṇaṃ udariyaṃ karīsaṃ [karīsaṃ matthaluṅgaṃ (ka.)], žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] pittaṃ semhaṃ pubbo lohitaṃ sedo medo tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā mutta’nti. ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.“

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų ubhatomukhā putoḷi [mūtoḷī (sī. syā. kaṃ. pī.)] pūrā maišas turintis dvi angas pilnas nānāvihitassa dhaññassa, seyyathidaṃ – visokiausių grūdų, tokių kaip: sālīnaṃ vīhīnaṃ basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, muggānaṃ māsānaṃ pupos, pupuolės, tilānaṃ taṇḍulānaṃ, sezamo sėklos, valyti ryžiai, tamenaṃ cakkhumā puriso muñcitvā paccavekkheyya – jį atidaręs, apžiūrėtų turintis akis žmogus: ‘ime sālī ime vīhī „Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, ime muggā ime māsā tai pupos, tai pupuolės, ime tilā ime taṇḍulā’ti; tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai“; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis imameva kāyaṃ šitą patį kūną uddhaṃ pādatalā į viršų nuo kojų padų, adho kesamatthakā žemyn nuo galvos plaukų, tacapariyantaṃ padengtą oda, pūraṃ nānappakārassa asucino paccavekkhati – pilną visokiausių nešvarumų mintyse apžiūri: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra kesā lomā…pe… galvos plaukai, kūno plaukai… mutta’ nti. šlapimas.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kāyānupassanā dhātumanasikārapabbaṃ
Kūno kontenpliacija, dėmesio į elementus skyrius

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis imameva kāyaṃ šitame pačiame kūne yathāṭhitaṃ yathāpaṇihitaṃ kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, dhātuso paccavekkhati – mintyse peržiūri elementus: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra pathavīdhātu āpodhātu žemės elementas, vandens elementas, tejodhātu vāyodhātū’ti. ugnies elementas, vėjo elementas.“

“Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho goghātako vā Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar goghātakantevāsī vā skerdiko padėjėjas gāviṃ vadhitvā išdorojęs karvę, catumahāpathe bilaso vibhajitvā nisinno assa; padalinęs ją į dalis, sėdėtų sankryžoje; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis imameva kāyaṃ šitame pačiame kūne yathāṭhitaṃ yathāpaṇihitaṃ kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, dhātuso paccavekkhati – mintyse peržiūri elementus: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra pathavīdhātu āpodhātu žemės elementas, vandens elementas, tejodhātu vāyodhātū’ti. ugnies elementas, vėjo elementas.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kāyānupassanā navasivathikapabbaṃ Kūno kontnmpliacija, devynios kapinių kontenpliacijos

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūną išmestą kapinėse: ekāhamataṃ vā dvīhamataṃ vā tīhamataṃ vā vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo uddhumātakaṃ vinīlakaṃ vipubbakajātaṃ. ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūną išmestą kapinėse: kākehi vā khajjamānaṃ kulalehi vā khajjamānaṃ ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, gijjhehi vā khajjamānaṃ kaṅkehi vā khajjamānaṃ ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, sunakhehi vā khajjamānaṃ byagghehi vā khajjamānaṃ ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, dīpīhi vā khajjamānaṃ siṅgālehi vā [gijjhehi vā khajjamānaṃ suvānehi vā khajjamānaṃ sigālehi vā (sī. syā. kaṃ. pī.)] khajjamānaṃ ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, vividhehi vā pāṇakajātehi khajjamānaṃ. ėdamą daugybės vabzdžių. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

“Puna [caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūno išmesto kapinėse aṭṭhikasaṅkhalikaṃ samaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius su kraujais ir mėsom sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikasaṅkhalikaṃ nimmaṃsalohitamakkhitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius išteptus kraujais be mėsų sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikasaṅkhalikaṃ apagatamaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius be kraujo ir mėsų sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikāni apagatasambandhāni [apagatanahārūsambandhāni (syā.)] disā vidisā vikkhittāni griaučius be jungiančių sausgyslių išmėtytus į visas puses: aññena hatthaṭṭhikaṃ aññena pādaṭṭhikaṃ vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, aññena gopphakaṭṭhikaṃ [aññena gopphakaṭṭhikanti idaṃ sī. syā. pī. potthakesu natthi] aññena jaṅghaṭṭhikaṃ vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, aññena ūruṭṭhikaṃ aññena kaṭiṭṭhikaṃ [aññena kaṭaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhikaṇḍakaṃ aññena aññena kaṇḍakaṭṭhikaṃ aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena uraṭṭhikaṃ aññena aṃsaṭṭhikaṃ aññena bāhuṭṭhikaṃ (syā.)] vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhiṭṭhikaṃ vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, aññena khandhaṭṭhikaṃ [aññena kaṭaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhaṭṭhikaṃ aññena kaṇḍakaṭṭhikaṃ aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena uraṭṭhikaṃ aññena aṃsaṭṭhikaṃ aññena bāhuṭṭhikaṃ (syā.)] aññena gīvaṭṭhikaṃ vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, aññena hanukaṭṭhikaṃ aññena dantaṭṭhikaṃ aññena sīsakaṭāhaṃ. vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti [etaṃ anatītoti (sī.)]. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ – kūno išmesto kapinėse: aṭṭhikāni setāni saṅkhavaṇṇapaṭibhāgāni…pe… baltus kaulus įgavusius kriauklės spalvą… aṭṭhikāni puñjakitāni terovassikāni…pe… pasenusių kaulų krūvą… aṭṭhikāni pūtīni cuṇṇakajātāni. supuvusius kaulus pavirtusius dulkėmis. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba „yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho [evampi (sī. syā. pī.)], bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kune.

Vedanānupassana Jausmų kontenpliacija

‘‘Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis vedanāsu vedanānupassī viharati? gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis, sukhaṃ vā vedanaṃ vedayamāno jausdamas malonų jausmą, ‘sukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu malonų jausmą“. Dukkhaṃ vā vedanaṃ vedayamāno Jausdamas nemalonų jausmą, ‘dukkhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu nemalonų jausmą.“ Adukkhamasukhaṃ vā vedanaṃ vedayamāno Jausdamas nei nemalonų, nei malonų jausmą, ‘adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu nei nemalonų, nei malonų jausmą“. Sāmisaṃ vā sukhaṃ vedanaṃ vedayamāno Jausdamas žemišką malonų jausmą, ‘sāmisaṃ sukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti žino „jaučiu žemišką malonų jausmą“, pajānāti, nirāmisaṃ vā sukhaṃ vedanaṃ vedayamāno jausdamas dvasinį malonų jausmą, ‘nirāmisaṃ sukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu dvasinį malonų jausmą“. Sāmisaṃ vā dukkhaṃ vedanaṃ vedayamāno Jausdamas žemišką nemalonų jausmą, ‘sāmisaṃ dukkhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti, žino „jaučiu žemišką nemalonų jausmą“, nirāmisaṃ vā dukkhaṃ vedanaṃ vedayamāno jausdamas dvasinį nemalonų jausmą, ‘nirāmisaṃ dukkhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu dvasinį nemalonų jausmą“. Sāmisaṃ vā adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayamāno Jausdamas žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą, ‘sāmisaṃ adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti, žino „jaučiu žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą“, nirāmisaṃ vā adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayamāno jausdamas dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą, ‘nirāmisaṃ adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą.“

Iti ajjhattaṃ vā vedanāsu vedanānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose viduje, bahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose išorėje, ajjhattabahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį jausmuose, vayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį jausmuose, samudayavayadhammānupassī vā vedanāsu viharati. arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį jausmuose. ‘Atthi vedanā’ ti vā panassa Arba „yra jausmas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis vedanāsu vedanānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose.

Kitas →

  1. Komentaras (Sumangalavilasini): Žodis “kūnas“ čia minimas du kartus tam, kad apibrėžtų ir atskirtų objektą ir nuodėm atsijotų tariamą reiškinių vientisumo prigimtį. Dėl to, kad nei jausmai, nei sąmonė, nei protiniai reiškiniai nėra kontenpliuojami, bet tik kūnas, šis nurodymas kontenpliuoti kūną tik tame, kas vadinama kūnu, aiškina apibrėžimą atskyrimu. Kūne kontenpliuojamas ne vienas vienalytis daiktas, o atskiros jo sudedamos dalys: plaukai, kūno plaukeliai ir t.t. Kūne be keturių didžiųjų elementų ir iš jų išvestinės materijos nėra nieko kito… Taip pat, kai kūnas kontenpliuojamas tik kaip kūnas, nėra kontempliuojama nieko kito. Ką tai reiškia? Šiame laikiname kūne, kuris yra kentėjimas, neturi savasties ir yra negražus, nematomi nei pastovumas, nei malonumas, nei savastis, nei grožis. Kūno kontenpliacija tėra tokių savybių kaip nepastovumas, kentėjimas, nesavastingumas ir negražumas kontenpliacija. Ir dėl to, kad kūnas nėra kontenpliuojamas kaip vienaip ar kitaip surištas su savastimi ar su tuo, kas priklauso savasčiai, dėl to, kad kontenpliuojami plaukai, plaukeliai ir t.t., kontenpliacija vyksta kūne, kūne, kuris susideda iš plaukų, plaukelių ir t.t.  2

  2. Lygiažiūra (upekkha) - ne abejingumo, bet bešališko požiūrio į reiškinius prasme; pirmenybės neteikimas, nenusistatymas prieš nieką.