Taip aš girdėjau: Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi Palaimintasis iš ryto apsirengęs, pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą nuėjo į Savathę aukų [rinkti]. Gerbiamas Rahula irgi iš ryto apsirengęs, pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą sekė Palaimintajam iš paskos. Tada gi Palaimintasis pažvelgęs atgal kreipėsi į gerbiamą Rahulą:
—Rahula, bet kokia materija - ar praeities, dabarties, ar ateities, ar vidinė, ar išorinė, ar akivaizdi, ar subtili, ar žemesnė, ar viršesnė, ar toli, ar arti - visa materija: „nėra mano, nėra „aš“, nėra manoji savastis“- tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
—Ar tik materija, Palaimintasis, ar tik materija, gerai žengęs?
—Ir materija, ir jausmas, ir suvokimas, ir proto dariniai, ir sąmonė, Rahula.
Tada gi gerbiamas Rahula [pagalvojo]: „Na kas dabar tiesiai iš Palaimintojo gavęs pamokymą eitų į kaimą aukų [rinkti]?“ - apsisukęs grįžo atgal, atsisėdo po vienu medžiu sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, įsteigęs atidumą priešais save. Gerbiamas Sariputa gi pamatė gerbiamą Rahulą taip sėdintį po medžiu. Pamatęs, kreipėsi į gerbiamą Rahulą:
—Rahula, lavink atidumo kvėpavimui meditaciją. Išlavinta, dažnai praktikuota, atidumo kvėpavimui meditacija atneša didžius vaisius, didžią palaimą.
Tada gi vakare gerbiamas Rahula išėjęs iš nuošalios vietos nuėjo pas Palaimintąjį, atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono gerbiamas Rahula pasakė Palaimintajam:
—Kaip gi, gerbiamasis, lavinamas, dažnai praktikuojamas atidumas kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą?
—Rahula, bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra kieta, šiurkštu, įsikimbama, t.y. galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, [ir] yra kieta, šiurkštu, įsikimbama - tai vadinama vidiniu žemės elementu. Na bet ir vidinis žemės elementas, ir išorinis žemės elementas - tai tėra žemės elementas. Jis „nėra mano, nėra „aš“, nėra manoji savastis“ – tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra. Su teisinga išmintimi pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama žemės elementu, užgesinamas proto potraukis prie žemės elemento.
Ir kas, Rahula, yra vandens elementas? Vandens elementas būna vidinis, būna išorinis. Ir kas yra vidinis vandens elementas? Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra vanduo, skysta, yra įsikabinama, t.y. tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra vanduo, skysta, yra įsikabinama - tai vadinama vidiniu vandens elementu. Na bet ir… užgesinamas proto potraukis prie vandens elemento.
Ir kas, Rahula, yra ugnies elementas? Ugnies elementas būna vidinis, būna išorinis. Ir kas yra vidinis ugnies elementas? Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra ugnis, karšta, yra įsikabinama, t.y. tai, kas šildo, kas sendina, kas degina, ir kas tinkamai virškina valgomą, geriamą, kramtomą, ragaujamą, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra ugnis, karšta, įsikabinama - tai vadinama vidiniu ugnies elementu. Na bet ir… užgesinamas proto potraukis prie ugnies elemento.
Ir kas, Rahula, yra vėjo elementas? Vėjo elementas būna vidinis, būna išorinis. Ir kas yra vidinis vėjo elementas? Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra vėjas, vėjuota, įsikabinama, t.y. vėjai judantys į viršų, vėjai judantys žemyn, pilvo vėjai, skrandžio vėjai, vėjai palydintys kūno dalių judėjimą, iškvėpimas, įkvėpimas, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra vėjas, vėjuota, įsikabinama - tai vadinama vidiniu vėjo elementu. Na bet ir… užgesinamas proto potraukis prie vėjo elemento.
Ir kas, Rahula, yra erdvės elementas? Erdvės elementas būna vidinis, būna išorinis. Ir kas yra vidinis erdvės elementas? Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra erdvė, erdvumas, yra įsikabinama, t.y. ausų ertmės, nosies ertmės, burna, tai, kur tas, kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama, yra nuryjama, ir tai, kur tai patenka, bei tai, per kur tai išeina, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra erdvė, erdvumas, tuščia, atvira, nepaliesta kraujo ir mėsos, – yra įsikabinama - tai vadinama vidiniu erdvės elementu. Na bet ir vidinis erdvės elementas, ir išorinis erdvės elementas - tai tėra erdvės elementas. Jis „nėra mano, nėra „aš“, nėra manoji savastis“ – tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra. Su teisinga išmintimi pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, protas nusivilia erdvės elementu, užgesinamas proto potraukis prie erdvės elemento.
Rahula, lavink panašią į žemę meditaciją. Tikrai, tau lavinant panašią į žemę meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti. Kaip kai ant žemės numetami ir švarūs [daiktai], ir nešvarūs, ir išmatos, ir šlapimas, ir seilės, ir pūliai, ir kraujas, žemė dėl to nei pergyvena, nei gėdijasi, nei bjaurisi; lygiai gi taip lavink panašią į žemę meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į žemę meditaciją, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti.
Rahula, lavink panašią į vandenį meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į vandenį meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti. Kaip kai vandenyje plaunami ir švarūs [daiktai], ir nešvarūs, ir išmatos, ir šlapimas, ir seilės, ir pūliai, ir kraujas, vanduo dėl to nei pergyvena, nei gėdijasi, nei bjaurisi; lygiai gi taip lavink panašią į vandenį meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į vandenį meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti.
Rahula, lavink panašią į ugnį meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į ugnį meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti. Kaip ugnis degina ir švarius [daiktus], ir nešvarius, ir išmatas, ir šlapimą, ir seiles, ir pūlius, ir kraują, ir ugnis dėl to nei pergyvena, nei gėdijasi, nei bjaurisi; lygiai gi taip lavink panašią į ugnį meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į ugnį meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti.
Rahula, lavink panašią į vėją meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į vėją meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti. Kaip vėjas pučia ir į švarius [daiktus], ir į nešvarius, ir į išmatas, ir į šlapimą, ir į seiles, ir į pūlius, ir į kraują, ir vėjas dėl to nei pergyvena, nei gėdijasi, nei bjaurisi; lygiai gi taip lavink panašią į vėją meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į vėją meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti.
Rahula, lavink panašią į erdvę meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į erdvę meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti. Kaip erdvė yra niekuo neparemta; lygiai gi, taip lavink panašią į erdvę meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į erdvę meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti.
Rahula, lavink geranoriškumo meditaciją. Tikrai tau lavinant geranoriškumo meditaciją išnyks piktanoriškumas. Lavink gailestingumo meditaciją. Tikrai tau lavinant gailestingumo meditaciją išnyks susierzinimas. Lavink prijaučiančio džiaugsmo meditaciją. Tikrai tau lavinant prijaučiančio džiaugsmo meditaciją išnyks antipatija. Lavink lygiažiūros meditaciją. Tikrai tau lavinant lygiažiūros meditaciją išnyks pasibjaurėjimas. Lavink atgrasumo meditaciją. Tikrai tau lavinant atgrasumo meditaciją išnyks geismas. Lavink nepastovumo suvokimo meditaciją. Tikrai tau lavinant nepastovumo suvokimo meditaciją išnyks išdidumas.
Rahula, lavink atidumo kvėpavimui meditaciją. Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota, atidumo kvėpavimui meditacija tau atneš didžius vaisius, didžią palaimą. Ir kaip lavinamas, dažnai praktikuojamas atidumas kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą? Štai, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į tuščią patalpą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, įsteigęs sąmoningumą priešais save. Jis sąmoningai įkvepia, sąmoningai iškvepia.
Ilgai įkvėpdamas jis žino „įkvepiu ilgai“, ilgai iškvėpdamas žino „iškvepiu ilgai“; trumpai įkvėpdamas žino „įkvepiu trumpai“, trumpai iškvėpdamas žino „iškvepiu trumpai“; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“,- mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną“;- mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“,- mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.
Jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas gėrėjimąsi“, jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas gėrėjimąsi“; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas laimę“, jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas laimę“; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas proto darinius“ jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas proto darinius“; jis mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas proto darinius“, jis mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas proto darinius“.
Jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas protą“, jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas protą“; jis mokosi: „įkvėpsiu pradžiugindamas protą“, jis mokosi: „iškvėpsiu pradžiugindamas protą“; jis mokosi: „įkvėpsiu sutelkdamas protą“, jis mokosi: „iškvėpsiu sutelkdamas protą“; jis mokosi: „įkvėpsiu išlaisvindamas protą“, jis mokosi: „iškvėpsiu išlaisvindamas protą“.
Jis mokosi: „įkvėpsiu stebėdamas nepastovumą“, jis mokosi: „iškvėpsiu stebėdamas nepastovumą“; jis mokosi: „įkvėpsiu stebėdamas kaip užgęsta potraukis“, jis mokosi: „iškvėpsiu stebėdamas kaip užgęsta potraukis“; jis mokosi: „įkvėpsiu stebėdamas išnykimą“, jis mokosi: „iškvėpsiu stebėdamas išnykimą“; jis mokosi: „įkvėpsiu stebėdamas atsisakymą“, jis mokosi: „iškvėpsiu stebėdamas atsisakymą“.
Štai taip, Rahula, lavinamas, dažnai praktikuojamas atidumas kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą. Taip, Rahula, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kvėpavimui žinosi, kaip pranyksta ir paskutinis kvėpavimas, tai nebus nesužinota.
Tai pasakė Palaimintasis. Pamalonintas gerbiamas Rahula džiaugėsi Palaimintojo kalba.
Mahārāhulovādasuttaṃ (Didesnis pamokymas Rahulai, MN II.ii.2)
113. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anāthapiṇḍikos vienuolyne. Atha kho bhagavā pubbaṇhasamayaṃ nivāsetvā Tada gi Palaimintasis iš ryto apsirengęs, pattacīvaramādāya sāvatthiṃ piṇḍāya pāvisi. pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą nuėjo į Savathę aukų [rinkti]. Āyasmāpi kho rāhulo pubbaṇhasamayaṃ [421] nivāsetvā Gerbiamas Rahula irgi iš ryto apsirengęs, pattacīvaramādāya bhagavantaṃ piṭṭhito piṭṭhito anubandhi. pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą sekė Palaimintajam iš paskos. Atha kho bhagavā apaloketvā āyasmantaṃ rāhulaṃ āmantesi – Tada gi Palaimintasis pažvelgęs atgal kreipėsi į gerbiamą Rahula: “yaṃ kiñci, rāhula, rūpaṃ – “Rahula, bet kuri materija: atītānāgatapaccuppannaṃ ar tai praeityje, dabar, ar ateityje, ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ar vidinė, ar išorinė oḷārikaṃ vā sukhumaṃ vā ar akivaizdi, ar subtili, hīnaṃ vā paṇītaṃ vā ar žemesnė, ar viršesnė, yaṃ dūre santike vā – ar toli, ar arti – sabbaṃ rūpaṃ visa materija: ‘netaṃ mama, nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra manoji savastis”- evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabba”nti. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra.” “Rūpameva nu kho, bhagavā, “Ar tik materija, Palaimintasis, rūpameva nu kho, sugatā”ti? ar tik materija, gerai žengęs?” “Rūpampi, rāhula, vedanāpi, rāhula, “Ir materija, Rahula, ir jausmas, Rahula, saññāpi, rāhula, saṅkhārāpi, rāhula, ir suvokimas, Rahula, ir proto dariniai, Rahula, viññāṇampi, rāhulā”ti. ir sąmonė, Rahula”. Atha kho āyasmā rāhulo Tada gi gerbiamas Rahula [pagalvojo]: “ko najja [ko nujja (syā. kaṃ.)] bhagavatā sammukhā ovādena ovadito “Na kas dabar tiesiai iš Palaimintojo gavęs pamokymą gāmaṃ piṇḍāya pavisissatī”ti eitų į kaimą aukų [rinkti]?”- tato paṭinivattitvā aññatarasmiṃ rukkhamūle nisīdi apsisukęs grįžo atgal, atsisėdo po vienu medžiu pallaṅkaṃ ābhujitvā sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigęs atidumą priešais save. Addasā kho āyasmā sāriputto Gerbiamas Sariputa gi pamatė āyasmantaṃ rāhulaṃ aññatarasmiṃ rukkhamūle nisinnaṃ gerbiamą Rahulą sėdintį po vienu medžiu sukryžiavusį kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikantį kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigus atidumą priešais save. Disvāna āyasmantaṃ rāhulaṃ āmantesi – Pamatęs, kreipėsi į gerbiamą Rahulą: “ānāpānassatiṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. “Rahula, lavink atidumo kvėpavimui meditaciją. Ānāpānassati, rāhula, bhāvanā bhāvitā bahulīkatā Išlavinta, dažnai praktikuota, atidumo kvėpavimui meditacija mahapphalā hoti mahānisaṃsā”ti. atneša didžius vaisius, didžią palaimą.”
114. Atha kho āyasmā rāhulo sāyanhasamayaṃ Tada gi vakare gerbiamas Rahula paṭisallānā vuṭṭhito yena bhagavā tenupasaṅkami; išėjęs iš nuošalios vietos nuėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdi. atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho āyasmā rāhulo bhagavantaṃ etadavoca – Sėdėdamas gi iš šono gerbiamas Rahula pasakė Palaimintajam: “kathaṃ bhāvitā nu kho, bhante, “Kaip gi, gerbiamasis, lavinamas, ānāpānassati, kathaṃ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṃsā”ti? dažnai praktikuojamas atidumas kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą?” “Yaṃ kiñci, rāhula, ajjhattaṃ paccattaṃ “Rahula, bet kas, kas yra viduje, vadinama savu kakkhaḷaṃ kharigataṃ upādinnaṃ, [ir] yra kieta, šiurkštu, įsikimbama, seyyathidaṃ – kesā lomā nakhā dantā taco t.y.: galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, maṃsaṃ nhāru [nahāru (sī. syā. kaṃ. pī.)] aṭṭhi aṭṭhimiñjaṃ vakkaṃ mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, hadayaṃ yakanaṃ kilomakaṃ pihakaṃ papphāsaṃ širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, antaṃ antaguṇaṃ udariyaṃ karīsaṃ, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, kakkhaḷaṃ kharigataṃ upādinnaṃ – [ir] yra kieta, šiurkštu, įsikimbama, ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā pathavīdhātu [paṭhavīdhātu (sī. syā. kaṃ. pī.)]. tai, Rahula, vadinama vidiniu žemės elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā pathavīdhātu yā ca bāhirā pathavīdhātu, Na bet ir vidinis žemės elementas, ir išorinis žemės elementas - pathavīdhāturevesā. tai tėra žemės elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano savastis” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ [422] yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, pathavīdhātuyā nibbindati, nusiviliama žemės elementu, pathavīdhātuyā cittaṃ virājeti”. užgesinamas proto potraukis prie žemės elemento.”
115. “Katamā ca, rāhula, āpodhātu? Ir kas, Rahula, yra vandens elementas? Āpodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Vandens elementas būna vidinis, būna išorinis. Katamā ca, rāhula, ajjhattikā āpodhātu? Ir kas, Rahula, yra vidinis vandens elementas? Yaṃ ajjhattaṃ paccattaṃ Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu āpo āpogataṃ upādinnaṃ, seyyathidaṃ – [ir] yra vanduo, skysta, yra įsikabinama, t.y.: pittaṃ semhaṃ pubbo lohitaṃ sedo medo tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā muttaṃ, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas, yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, āpo āpogataṃ upādinnaṃ – [ir] yra vanduo, skysta, yra įsikabinama - ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā āpodhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu vandens elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā āpodhātu yā ca bāhirā āpodhātu Na bet ir vidinis vandens elementas, ir išorinis vandens elementas - ‘āpodhāturevesā. tai tėra vandens elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano savastis” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, āpodhātuyā nibbindati, nusiviliama vandens elementu, āpodhātuyā cittaṃ virājeti. užgesinamas proto potraukis prie vandens elemento.
116.”Katamā ca, rāhula, tejodhātu? Ir kas, Rahula, yra ugnies elementas? Tejodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Ugnies elementas būna vidinis, būna išorinis. Katamā ca, rāhula, ajjhattikā tejodhātu? Ir kas, Rahula, yra vidinis ugnies elementas? Yaṃ ajjhattaṃ paccattaṃ Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu, tejo tejogataṃ upādinnaṃ, seyyathidaṃ – [ir] yra ugnis, karšta, yra įsikabinama, t.y.: yena ca santappati yena ca jīrīyati yena ca pariḍayhati tai kas šildo, kas sendina, kas degina, yena ca asitapītakhāyitasāyitaṃ sammā pariṇāmaṃ gacchati, ir kas tinkamai virškina valgomą, geriamą, kramtomą, ragaujamą, yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, tejo tejogataṃ upādinnaṃ – [ir] yra ugnis, karšta, įsikabinama - ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā tejodhātu. tai, Rāhula, vadinama vidiniu ugnies elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā tejodhātu yā ca bāhirā tejodhātu Na bet ir vidinis ugnies elementas, ir išorinis ugnies elementas - tejodhāturevesā. tai tėra ugnies elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano savastis” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, tejodhātuyā nibbindati, nusiviliama ugnies elementu, tejodhātuyā cittaṃ virājeti. užgesinamas proto potraukis prie ugnies elemento.
117. “Katamā ca, rāhula, vāyodhātu? Ir kas, Rahula, yra vėjo elementas? Vāyodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Vėjo elementas būna vidinis, būna išorinis. Katamā ca, rāhula, ajjhattikā vāyodhātu? Ir kas, Rahula, yra vidinis vėjo elementas? Yaṃ ajjhattaṃ paccattaṃ Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu, vāyo vāyogataṃ upādinnaṃ, seyyathidaṃ – [ir] yra vėjas, vėjuota, įsikabinama t.y: uddhaṅgamā vātā, adhogamā vātā, vėjai judantys į viršų, vėjai judantys žemyn, kucchisayā vātā, koṭṭhāsayā [koṭṭhasayā (sī. pī.)] vātā, pilvo vėjai, skrandžio vėjai, aṅgamaṅgānusārino vātā, assāso passāso, vėjai palydintys kūno dalis {jų judėjimą}, iškvėpimas, įkvėpimas, iti yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, vāyo vāyogataṃ upādinnaṃ – [ir] yra vėjas, vėjuota, įsikabinama - ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā vāyodhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu vėjo elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā vāyodhātu yā ca bāhirā vāyodhātu Na bet ir vidinis vėjo elementas, ir išorinis vėjo elementas - vāyodhāturevesā. tai tėra vėjo elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano savastis” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya [423] daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, vāyodhātuyā nibbindati, nusiviliama vėjo elementu, vāyodhātuyā cittaṃ virājeti. užgesinamas proto potraukis prie vėjo elemento.
118. “Katamā ca, rāhula, ākāsadhātu? Ir kas, Rahula, yra erdvės elementas? Ākāsadhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Erdvės elementas būna vidinis, būna išorinis. Katamā ca, rāhula, ajjhattikā ākāsadhātu? Ir kas, Rahula, yra vidinis erdvės elementas? Yaṃ ajjhattaṃ paccattaṃ Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu, ākāsaṃ ākāsagataṃ upādinnaṃ, seyyathidaṃ – [ir] yra erdvė, erdvumas, yra įsikabinama t.y.: kaṇṇacchiddaṃ nāsacchiddaṃ ausų ertmės, nosies ertmės, mukhadvāraṃ yena ca asitapītakhāyitasāyitaṃ ajjhoharati, burna, tai kur tas kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama yra nuryjama, yattha ca asitapītakhāyitasāyitaṃ santiṭṭhati, ir tai kur patenka tas kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama, yena ca asitapītakhāyitasāyitaṃ adhobhāgaṃ [adhobhāgā (sī. syā. kaṃ. pī.)] nikkhamati, bei tai per kur tas kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama išeina, yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, ākāsaṃ ākāsagataṃ, [ir] yra erdvė, erdvumas, aghaṃ aghagataṃ, tuščia, vivaraṃ vivaragataṃ, atvira, asamphuṭṭhaṃ maṃsalohitehi nepaliesta kraujo ir mėsos, upādinnaṃ [ākāsagataṃ upādinnaṃ (sī. pī.)] – yra įsikabinama - ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā ākāsadhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu erdvės elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā ākāsadhātu yā ca bāhirā ākāsadhātu Na bet ir vidinis erdvės elementas, ir išorinis erdvės elementas - ākāsadhāturevesā. tai tėra erdvės elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano savastis” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, ākāsadhātuyā cittaṃ nibbindati, protas nusivilia erdvės elementu, ākāsadhātuyā cittaṃ virājeti. užgesinamas proto potraukis prie erdvės elemento.
119. “Pathavīsamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink panašią į žemę meditaciją. Pathavīsamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai, tau lavinant panašią į žemę meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, pathaviyā sucimpi nikkhipanti, kaip kai ant žemės numetami ir švarūs [daiktai], asucimpi nikkhipanti, ir nešvarūs, gūthagatampi nikkhipanti, ir išmatos, muttagatampi nikkhipanti, ir šlapimas, kheḷagatampi nikkhipanti, ir seilės pubbagatampi nikkhipanti, ir pūliai, lohitagatampi nikkhipanti, ir kraujas, na ca tena pathavī aṭṭīyati žemė dėl to nei pergyvena, vā harāyati vā jigucchati vā; nei gėdijasi, nei bjaurisi; evameva kho tvaṃ, rāhula, Lygiai gi, Rāhula, taip pathavīsamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. lavink panašią į žemę meditaciją. Pathavīsamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rāhula, tikrai tau lavinant panašią į žemę meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti.
“Āposamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink panašią į vandenį meditaciją. Āposamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į vandenį meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, āpasmiṃ sucimpi dhovanti, kaip kai vandenyje plaunami ir švarūs [daiktai], asucimpi dhovanti, ir nešvarūs, gūthagatampi dhovanti, ir išmatos, muttagatampi dhovanti, ir šlapimas, kheḷagatampi dhovanti, ir seilės pubbagatampi dhovanti, ir pūliai, lohitagatampi dhovanti, ir kraujas, na ca tena āpo aṭṭīyati vā vanduo dėl to nei pergyvena, harāyati vā jigucchati vā; nei gėdijasi, nei bjaurisi; evameva kho [424] tvaṃ, rāhula, lygiai gi, Rahula, taip āposamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. lavink panašią į vandenį meditaciją. Āposamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į vandenį meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti.
“Tejosamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink panašią į ugnį meditaciją. Tejosamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į ugnį meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, tejo sucimpi dahati, kaip ugnis degina ir švarius [daiktus], asucimpi dahati, ir nešvarius, gūthagatampi dahati, ir išmatas, muttagatampi dahati, ir šlapimą, kheḷagatampi dahati, ir seiles pubbagatampi dahati, ir pūlius, lohitagatampi dahati, ir kraują, na ca tena tejo aṭṭīyati vā ir ugnis dėl to nei pergyvena, harāyati vā jigucchati vā; nei gėdijasi, nei bjaurisi; evameva kho tvaṃ, rāhula, Lygiai gi, Rahula, taip tejosamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. lavink panašią į ugnį meditaciją. Tejosamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į ugnį meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti.
“Vāyosamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink panašią į vėją meditaciją. Vāyosamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į vėją meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, vāyo sucimpi upavāyati, kaip vėjas pučia ir į švarius [daiktus], asucimpi upavāyati, ir į nešvarius, gūthagatampi upavāyati, ir į išmatas, muttagatampi upavāyati, ir į šlapimą, kheḷagatampi upavāyati, ir į seiles pubbagatampi upavāyati, ir į pūlius, lohitagatampi upavāyati, ir į kraują, na ca tena tejo aṭṭīyati vā ir vėjas dėl to nei pergyvena, harāyati vā jigucchati vā; nei gėdijasi, nei bjaurisi; evameva kho tvaṃ, rāhula, lygiai gi, Rahula, taip vāyosamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. lavink panašią į vėją meditaciją. Vāyosamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į vėją meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti.
“Ākāsasamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink panašią į erdvę meditaciją. Ākāsasamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į erdvę meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, ākāso na katthaci patiṭṭhito; kaip erdvė niekuo neparemta; evameva kho tvaṃ, rāhula, lygiai gi, Rahula, taip ākāsasamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. lavink panašią į erdvę meditaciją. Ākāsasamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į erdvę meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti.
120. “Mettaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink geranoriškumo meditaciją. Mettañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rāhula, tikrai tau lavinant geranoriškumo meditaciją yo byāpādo so pahīyissati. išnyks piktanoriškumas. Karuṇaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink gailestingumo meditaciją. Karuṇañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant gailestingumo meditaciją yā vihesā sā pahīyissati. išnyks susierzinimas. Muditaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink prijaučiančio džiaugsmo meditaciją. Muditañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant prijaučiančio džiaugsmo meditaciją yā arati sā pahīyissati. išnyks antipatija. Upekkhaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink pusiausvirumo meditaciją. Upekkhañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rāhula, tikrai tau lavinant pusiausvirumo meditaciją yo paṭigho so pahīyissati. išnyks pasibjaurėjimas. Asubhaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink atgrasumo meditaciją. Asubhañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant atgrasumo meditaciją yo rāgo so pahīyissati. išnyks geismas. Aniccasaññaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink nepastovumo suvokimo meditaciją. Aniccasaññañhi [425] te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant nepastovumo suvokimo meditaciją yo asmimāno so pahīyissati. išnyks išdidumas.
121. “Ānāpānassatiṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink atidumo kvėpavimui meditaciją. Ānāpānassati hi te, rāhula, bhāvitā bahulīkatā Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota, atidumo kvėpavimui meditacija tau mahapphalā hoti mahānisaṃsā. atneš didžius vaisius, didžią palaimą. Kathaṃ bhāvitā ca, rāhula, Ir kaip, Rahula, lavinamas, ānāpānassati, kathaṃ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṃsā? dažnai praktikuojamas atidumas kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą? Idha, rāhula, bhikkhu Štai, Rahula, vienuolis araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į tuščią patalpą nisīdati pallaṅkaṃ ābhujitvā atsisėda sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigęs atidumą priešais save. So satova assasati Jis atidžiai įkvepia, satova [sato (sī. syā. kaṃ. pī.)] passasati. atidžiai iškvepia.
“Dīghaṃ vā assasanto Ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino: “įkvepiu ilgai”, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino: “iškvepiu ilgai”; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino: “įkvepiu trumpai”, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino: “iškvepiu trumpai”; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.
“‘Pītippaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: “įkvėpsiu patirdamas gėrėjimąsi”, ‘pītippaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu patirdamas gėrėjimąsi”; ‘sukhappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu patirdamas laimę”, ‘sukhappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu patirdamas laimę”; ‘cittasaṅkhārappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu patirdamas proto darinius” ‘cittasaṅkhārappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu patirdamas proto darinius”; ‘passambhayaṃ cittasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu nuramindamas proto darinius”, ‘passambhayaṃ cittasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: “iškvėpsiu nuramindamas proto darinius”.
“‘Cittappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: “įkvėpsiu patirdamas protą”, ‘cittappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu patirdamas protą”; ‘abhippamodayaṃ cittaṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu pradžiugindamas protą”, ‘abhippamodayaṃ cittaṃ passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu pradžiugindamas protą”; ‘samādahaṃ cittaṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu sutelkdamas protą”, ‘samādahaṃ cittaṃ passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu sutelkdamas protą”; ‘vimocayaṃ cittaṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu išlaisvindamas protą”, ‘vimocayaṃ cittaṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: “iškvėpsiu išlaisvindamas protą”.
“‘Aniccānupassī assasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: “įkvėpsiu stebėdamas nepastovumą”, ‘aniccānupassī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu stebėdamas nepastovumą”; ‘virāgānupassī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu stebėdamas kaip užgęsta potraukis”, ‘virāgānupassī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu stebėdamas kaip užgęsta potraukis”; ‘nirodhānupassī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu stebėdamas išnykimą”, ‘nirodhānupassī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu stebėdamas išnykimą”; ‘paṭinissaggānupassī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu stebėdamas atsisakymą”, ‘paṭinissaggānupassī passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: “iškvėpsiu stebėdamas atsisakymą”.
“Evaṃ bhāvitā kho, rāhula, Štai taip, Rahula, lavinamas, ānāpānassati, evaṃ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṃsā. dažnai praktikuojamas atidumas kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą. Evaṃ bhāvitāya, rāhula, Taip, Rahula, išlavinęs, ānāpānassatiyā, evaṃ [426] bahulīkatāya dažnai praktikavęs atidumą kvėpavimui yepi te carimakā assāsā tepi viditāva nirujjhanti no aviditā”ti. žinosi kaip pranyksta ir paskutinis kvėpavimas, tai nebus nesužinota.”
Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamano āyasmā rāhulo Pamalonintas gerbiamas Rāhula bhagavato bhāsitaṃ abhinandīti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.