Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi vienuolių daugybei sugrįžus iš aukų rinkimo, jiems susirinkus po valgio, susėdus susirinkimų salėje, kilo tokios kalbos: „Draugai, kaip nuostabu, draugai, tiesiog neįtikėtina tai, kad pasak Palaimintojo, žinančiojo, matančiojo, arahanto, visiškai atbudusiojo, išlavintas, dažnai praktikuotas atidumas kūnui atneša didžius vaisius, didžią palaimą!“ Ir štai čia ši vienuolių kalba buvo pertraukta, nes tada gi vakare Palaimintasis išėjęs iš nuošalios vietos, nuėjo į susirinkimų salę, atėjęs atsisėdo į paruoštą jam vietą. Sėdėdamas gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: －Vienuoliai, apie ką kalbėti čia dabar esate susisėdę? Apie ką buvo jūsų kalba, kuri buvo pertraukta?
－Štai, Gerbiamasis, mums sugrįžus iš aukų rinkimo, po valgio susirinkus, susėdus susirinkimų salėje kilo tokios kalbos: „Draugai, kaip nuostabu, draugai, tiesiog neįtikėtina tai, kad pasak Palaimintojo, žinančiojo, matančiojo, arahanto, visiškai atbudusiojo, išlavintas, dažnai praktikuotas atidumas kūnui atneša didžius vaisius, didžią palaimą!“
－Ir kaip, vienuoliai, lavinamas, dažnai praktikuojamas atidumas kūnui, atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą? Štai vienuolis, nuėjęs į mišką, po medžiu, ar į tuščią patalpą, atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, įsteigęs atidumą priešais save. Jis atidžiai įkvepia, atidžiai iškvepia; ilgai įkvėpdamas jis žino „įkvepiu ilgai“, ilgai iškvėpdamas žino „iškvepiu ilgai“; trumpai įkvėpdamas žino „įkvepiu trumpai“, trumpai iškvėpdamas žino „iškvepiu trumpai“; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“,- mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną“;- mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“,- mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“. Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas ir energingas, paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Kai jie yra pašalinti, protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.
Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis eidamas žino „aš einu“, stovėdamas žino „aš stoviu“, sėdėdamas žino „aš sėdžiu“ arba gulėdamas žino „aš guliu“. Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, jis tai žino. Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas ir energingas, paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Kai jie yra pašalinti, protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.
Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, kai sulenkia ir kai ištęsia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas. Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas ir energingas, paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Kai jie yra pašalinti, protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.
Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: „Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukelai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.“
Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų maišas, turintis dvi angas pilnas visokiausių grūdų, tokių kaip: basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, pupos, pupuolės, sezamo sėklos, valyti ryžiai; jį atidaręs apžiūrėtų turintis akis žmogus: „Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, tai pupos, tai pupuolės, tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai“; lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: „Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukelai… šlapimas.“ Jam taip gyvenant, būnant budriam… Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.
Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, šitame pačiame kūne mintyse peržiūri elementus: „Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.“
Panašiai, vienuoliai, kaip įgūdęs skerdikas ar skerdiko padėjėjas išdorojęs karvę ir padalinęs ją į dalis sėdėtų sankryžoje; lygiai gi, vienuoliai, taip, vienuolis, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, šitame pačiame kūne mintyse peržiūri elementus: „Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.“ Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.
Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmestą kūną: vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo, ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.
Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmestą kūną: ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, ėdamą daugybės vabzdžių. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.
Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmesto kūno griaučius su kraujais ir mėsom, sujungtus sausgyslėmis… griaučius išteptus kraujais, be mėsų, sujungtus sausgyslėmis… griaučius be kraujo ir mėsų, sujungtus sausgyslėmis… griaučius be jungiančių sausgyslių, išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.
Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmesto kūno baltus kaulus, įgavusius kriauklės spalvą… pasenusių kaulų krūvą… supuvusius kaulus, pavirtusius dulkėmis. Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.
Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Sakykime, karaliau, įgudęs maudyklos patarnautojas ar maudyklos patarnautojo padėjėjas, pribėręs muilo miltelių į bronzinį indą, pašlakstydamas vandeniu, suminkytų juos į vieną muilo gabalą, taip, kad tas būtų permirkęs, išmirkęs, suvilgytas iš vidaus ir iš išorės, bet nevarvėtų; lygiai gi taip, karaliau, vienuolis dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.
Ir vėlgi, vienuoliai, kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo ir ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Sakykime, karaliau, būtų gilus ežeras su gilumine versme, į kurį neįtekėtų vanduo nei iš rytinės pusės, nei iš pietinės pusės, nei iš vakarinės pusės, iš šiaurinės pusės, nei [virš kurio] laikas nuo laiko stipriai palytų. Tada gi iš to ežero šaltos versmės trykštantis šaltas vanduo tą patį ežerą užlietų, užpildytų, pripildytų, perskverbtų taip, kad tame ežere neliktų nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Lygiai gi taip, karaliau, vienuolis dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.
Ir vėlgi, vienuoliai, išblėsus gėrėjimuisi, vienuolis yra lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis, bei kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris1 ir atidus“. Laime be gėrėjimosi jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi. Sakykime, karaliau, žydrų, raudonų ar baltų lotosų tvenkinyje kurie nors žydri, raudoni ar balti lotosai gimę vandenyje, užaugę vandenyje, nepakiltų virš vandens, tarptų panardinti vandenyje. Jie nuo viršaus ir iki pat šaknų šaltu vandeniu būtų užlieti, užpildyti, pripildyti, perskverbti taip, kad tuose žydruose, raudonuose ar baltuose lotosuose neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Lygiai gi taip vienuolis laime be gėrėjimosi šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi. Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.
Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis atsisakęs malonumo ir skausmo, išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, pasiekia ketvirtąją džhaną, kurioje nėra nei malonumo, nei skausmo, bet yra atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje, jis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas. Sakykime, karaliau, žmogaus kūnas būtų su visa galva apdengtas baltu audeklu, tuomet jame neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs baltas audeklas; lygiai gi taip, karaliau, vienuolis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas. Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.
Vienuoliai, bet kas išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, aprėpia bet kokias doras būsenas skatinančias išmintį. Panašiai, vienuoliai, kaip bet kas, protu persmelkęs didį vandenyną, aprėpia bet kokias upeles įtekančias į vandenyną; lygiai gi, vienuoliai, taip bet kas išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, aprėpia bet kokias doras būsenas skatinančias išmintį.
Vienuoliai, bet kas neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui, duoda Marai šansą, tampa Maros ramsčiu. Sakykime, žmogus sviestų sunkų akmens rutulį į drėgno molio krūvą. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar tas sunkus akmens rutulys galėtų nugrimzti drėgno molio krūvoje?
－Taip, Gerbiamasis.
－Lygiai gi, vienuoliai, taip, bet kas neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui, duoda Marai šansą, tampa Maros ramsčiu. Sakykime, būtų sausa, išdžiūvusi malka [išdžiūvusi išmesta į vandens telkinio krantą, į sausumą]. Ateitų žmogus pasiėmęs geriausios kokybės lazdelę ugniai įžiebti [galvodamas]: „Įžiebsiu ugnį, iššauksiu liepsną.“ Vienuoliai, kaip jūs manote, ar tas žmogus tą sausą, išdžiūvusią malką trindamas geriausios kokybės lazdele įžiebtų ugnį, iššauktų liepsną?
－Taip, Gerbiamasis.
－Lygiai gi, vienuoliai, taip bet kas neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui, duoda Marai šansą, tampa Maros ramsčiu. Sakykime, ant laikiklio stovėtų tuščias, dykas puodas vandeniui ir ateitų žmogus nešinas vandeniu. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar galėtų tas žmogus vandenį supilti [į puodą]?
－Taip, Gerbiamasis.
－Lygiai gi, vienuoliai, taip bet kas neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui, duoda Marai šansą, tampa Maros ramsčiu.
Vienuoliai, bet kas išlavinęs, praktikavęs dažnai atidumą kūnui, neduoda Marai šanso, netampa Maros ramsčiu. Sakykime, žmogus sviestų lengvą siūlų kamuolį į kieto medžio stulpą laikantį skersinį kartį. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar tas žmogus tą lengvą siūlų kamuolį galėtų nugramzdinti kieto medžio stulpe, laikančiame skersinį kartį?
－Tai gi ne, Gerbiamasis.
－Lygiai gi, vienuoliai, taip bet kas išlavinęs, praktikavęs dažnai atidumą kūnui, neduoda Marai šanso, netampa Maros ramsčiu. Sakykime, būtų drėgna malka su syvais [su syvais išmesta į vandens telkinio krantą, į sausumą]. Ateitų žmogus pasiėmęs geriausios kokybės lazdelę ugniai įžiebti [galvodamas]: „Įžiebsiu ugnį, iššauksiu liepsną“. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar tas žmogus tą drėgną malką su syvais trindamas paimta geriausios kokybės lazdele įžiebtų ugnį, iššauktų liepsną?
－Tai gi ne, Gerbiamasis.
－Lygiai gi, vienuoliai, taip bet kas išlavinęs, praktikavęs dažnai atidumą kūnui, neduoda Marai šanso, netampa Maros ramsčiu. Sakykime, ant laikiklio stovėtų iki viršaus, iki krašto pripildytas vandeniu puodas ir ateitų žmogus nešinas vandeniu. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar galėtų tas žmogus vandenį supilti [į puodą]?
－Tai gi ne, Gerbiamasis.
－Lygiai gi, vienuoliai, taip bet kas išlavinęs, praktikavęs dažnai atidumą kūnui, neduoda Marai šanso, netampa Maros ramsčiu.
Vienuoliai, bet kas išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, nukreipdamas protą bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų link, tam kad juos tiesiogiai pažintų, tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas. Sakykime, ant laikiklio stovėtų iki viršaus, iki krašto pripildytas puodas vandeniui. Jei stiprus žmogus kaip nors jį palenktų, ar vanduo ištekėtų?
－Taip, Gerbiamasis.
－Lygiai gi taip, bet kas išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, nukreipdamas protą bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų link, tam kad juos tiesiogiai pažintų, tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas. Sakykime, lygiame žemės plote būtų keturi iki viršaus, iki kraštų pripildyti vandens tvenkiniai, atitverti užtvankomis. Jei stiprus žmogus kaip nors užtvanką atidarytų, ar vanduo ištekėtų?
－Taip, Gerbiamasis.
－Lygiai gi taip bet kas išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, nukreipdamas protą bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų link, tam kad juos tiesiogiai pažintų, tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas. Sakykime, lygioje žemėje, sankryžoje stovėtų vežimas pakinkytas geros veislės arkliu [ir su šalia] paguldytu rimbu. Ant jo užsilipęs įgudęs arklininkas, arklių tramdytojas, pasiėmęs vėžes į kairę ranką, o rimbą į dešinę ranką, pajudėtų kai panorėjęs, kur panorėjęs, ir į priekį, ir atgal. Lygiai gi taip bet kas išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, nukreipdamas protą bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų link, tam kad juos tiesiogiai pažintų, tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas.
Vienuoliai, kai atidumas kūnui yra taikomas, lavinamas, dažnai praktikuojamas, padarytas transportu, padarytas pagrindu, įkūnytas, įtvirtintas, gerai atliekamas, yra lauktina dešimtalypė nauda.
Įveikiami yra nepasitenkinimas [meditacija] ir pasigėrėjimas [jusliniais malonumais], jo neužvaldo nepasitenkinimas, jis būna kilusio nepasitenkinimo nugalėtoju.
Įveikiami yra baimė ir bijojimas. Jo neapima baimė ir bijojimas, jis būna kilusių baimės ir bijojimo nugalėtoju.
Jis pakelia šaltį, karštį, alkį, troškulį, kontaktą su gyliais, uodais, vėju, saulės kepinimu, ropliais. Jis yra pakantus blogiems žodžiams, kalbėjimo būdams nešantiems blogį, kilusiems kūno skausmingiems, aštriems, šiurkštiems, žiauriems, nemaloniems, nemieliems, atimantiems gyvybę pojūčiams.
Kai tik panorėjęs, nesunkiai, be vargo jis gali patirti keturias džhanas sudarančias aukštesnį protą ir dėl to laimingą buvimą čia ir dabar.
Jis pažįsta įvairius antžmogiškus gebėjimus. Iš vieno pasidaro daugeliu, iš daugelio, pasidaro vienas; pasirodo… {žr. DN 2.26} gali valdyti [savo] kūną lygi pat Brahmų pasaulių.
Išgrynintu antžmogišku dieviškos ausies elementu girdi tiek dėvų, tiek ir žmonių garsus, ir arti, ir toli.
Kitų būtybių, kitų asmenų protą apgaubęs savuoju pažįsta: protą su geiduliu jis žino kaip „protas su geiduliu“, protą be geidulio… protą su bjaurėjimusi… protą be bjaurėjimosi… protą su klydimu… protą be klydimo… susitraukusi protą… išsiblaškusį protą… didumą pasiekusį protą… didumos nepasiekusį protą… pralenkiamą protą… nepralenkiamą protą… sutelktą protą… nesutelktą protą… išsilaisvinusį protą… neišsilaisvinusį protą jis žino kaip „neišsilaisvinęs protas“.
Jis prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t.y. vieną gimimą, du gimimus… {žr. DN 2.29} taip jis išsamiai, su buitiškomis detalėmis prisimena daugelį praeitų gyvenimų.
Išgryninta antžmogiška dieviška akimi mato, kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, jis žino, kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų.
Sunaikinęs intakus, pats tiesiogine patirtimi pažinęs, be intakų čia ir dabar įžengia į proto išsilavinimą, išsilavinimą išmintimi ir būna jame.
Vienuoliai, kai atidumas kūnui yra taikomas, lavinamas, dažnai praktikuojamas, padarytas transportu, padarytas pagrindu, įkūnytas, įtvirtintas, gerai atliekamas, yra lauktina ši dešimtalypė nauda.
Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.
Kāyagatāsatisuttaṃ (Atidumas kūnui, MN III.ii.9)
153. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Atha kho sambahulānaṃ bhikkhūnaṃ pacchābhattaṃ piṇḍapātapaṭikkantānaṃ Tada gi daugybei vienuolių sugrįžus iš aukų rinkimo, po valgio upaṭṭhānasālāyaṃ sannisinnānaṃ sannipatitānaṃ susirinkus, susėdus susirinkimų salėje ayamantarākathā udapādi – kilo tokios kalbos: “acchariyaṃ, āvuso, abbhutaṃ, āvuso! Draugai, kaip nuostabu, draugai, tiesiog neįtikėtina! Yāvañcidaṃ tena bhagavatā jānatā passatā arahatā sammāsambuddhena kāyagatāsati [kāyagatā sati (syā. kaṃ. pī.)] Tai kad atidumas kūnui pasak Palaimintojo, žinančiojo, matančiojo, arahanto, visiškai atbudusiojo bhāvitā bahulīkatā mahapphalā vuttā mahānisaṃsā”ti. išlavintas, dažnai praktikuotas atneša didžius vaisius, didžią palaimą.” Ayañca hidaṃ tesaṃ bhikkhūnaṃ antarākathā vippakatā hoti, Ir štai čia ši vienuolių kalba buvo pertraukta, atha kho bhagavā sāyanhasamayaṃ nes tada gi vakare Palaimintasis paṭisallānā vuṭṭhito yena upaṭṭhānasālā tenupasaṅkami; išėjęs iš nuošalios vietos nuėjo į susirinkimų salę, upasaṅkamitvā paññatte āsane nisīdi. atėjęs atsisėdo ant paruoštos sėdėjimo vietos. Nisajja kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Sėdėdamas gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “kāya nuttha, bhikkhave, etarahi kathāya sannisinnā, “Vienuoliai, apie ką čia dabar kalbėti esate susisėdę, kā ca pana vo antarākathā vippakatā”ti? apie ką buvo jūsų kalba kuri buvo pertraukta?” “Idha[89], bhante, Štai, Gerbiamasis, amhākaṃ pacchābhattaṃ piṇḍapātapaṭikkantānaṃ mums sugrįžus iš aukų rinkimo, po valgio upaṭṭhānasālāyaṃ sannisinnānaṃ sannipatitānaṃ susirinkus, susėdus susirinkimų salėje ayamantarākathā udapādi – kilo tokios kalbos: ‘acchariyaṃ, āvuso, abbhutaṃ, āvuso! “Draugai, kaip nuostabu, draugai, tiesiog neįtikėtina! Yāvañcidaṃ tena bhagavatā jānatā passatā arahatā sammāsambuddhena kāyagatāsati Tai kad atidumas kūnui pasak Palaimintojo, žinančiojo, matančiojo, arahanto, visiškai atbudusiojo bhāvitā bahulīkatā mahapphalā vuttā mahānisaṃsā’ti. išlavintas, dažnai praktikuotas atneša didžius vaisius, didžią palaimą.” Ayaṃ kho no, bhante, antarākathā vippakatā, Apie tai buvo mūsų kalba kuri buvo pertraukta atha bhagavā anuppatto”ti. kai atėjo Palaimintasis.”
154. “Kathaṃ bhāvitā ca, bhikkhave, Ir kaip, vienuoliai, lavinamas, kāyagatāsati, kathaṃ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṃsā? dažnai praktikuojamas atidumas kūnui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į tuščią patalpą nisīdati pallaṅkaṃ ābhujitvā atsisėda sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigęs atidumą priešais save. So satova assasati Jis atidžiai įkvepia, satova passasati; atidžiai iškvepia; dīghaṃ vā assasanto ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu ilgai“, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino „iškvepiu ilgai“; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu trumpai“, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino „iškvepiu trumpai“; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną“; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“. Tassa evaṃ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas, energingas, ye gehasitā [gehassitā (ṭīkā)] sarasaṅkappā te pahīyanti. paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Tesaṃ pahānā Kai jie yra pašalinti, ajjhattameva cittaṃ santiṭṭhati sannisīdati ekodi hoti [ekodī hoti (sī.), ekodibhoti (syā. kaṃ.)] samādhiyati. protas viduje nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Evaṃ, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ [kāyagataṃ satiṃ (syā. kaṃ. pī.)] bhāveti. Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.
“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gacchanto vā ‘gacchāmī’ti pajānāti, eidamas žino „aš einu”, ṭhito vā ‘ṭhitomhī’ti pajānāti, stovėdamas žino „aš stoviu”, nisinno vā ‘nisinnomhī’ti pajānāti, sėdėdamas žino „aš sėdžiu” arba sayāno vā ‘sayānomhī’ti pajānāti. gulėdamas žino „aš guliu”. Yathā yathā vā panassa kāyo paṇihito hoti, Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, tathā tathā naṃ pajānāti. jis tai žino. Tassa evaṃ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas, energingas, ye gehasitā sarasaṅkappā te pahīyanti. paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Tesaṃ pahānā Kai jie yra pašalinti, ajjhattameva cittaṃ santiṭṭhati sannisīdati ekodi hoti samādhiyati. protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Evaṃpi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.
“Puna [90] caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis abhikkante paṭikkante sampajānakārī hoti, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, ālokite vilokite sampajānakārī hoti, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, samiñjite pasārite sampajānakārī hoti, kai sulenkia ir kai ištęsia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, saṅghāṭipattacīvaradhāraṇe sampajānakārī hoti, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, asite pīte khāyite sāyite sampajānakārī hoti, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, uccārapassāvakamme sampajānakārī hoti, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, gate ṭhite nisinne sutte jāgarite bhāsite tuṇhībhāve sampajānakārī hoti. kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas. Tassa evaṃ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas, energingas, ye gehasitā sarasaṅkappā te pahīyanti. paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Tesaṃ pahānā Kai jie yra pašalinti, ajjhattameva cittaṃ santiṭṭhati sannisīdati ekodi hoti samādhiyati. protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Evaṃpi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.
“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis imameva kāyaṃ šitą patį kūną uddhaṃ pādatalā į viršų nuo kojų padų, adho kesamatthakā žemyn nuo galvos plaukų, tacapariyantaṃ padengtą oda, pūraṃ nānappakārassa asucino paccavekkhati – pilną visokiausių nešvarumų mintyse apžiūri: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra kesā lomā nakhā dantā taco galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, maṃsaṃ nhāru aṭṭhi aṭṭhimiñjaṃ vakkaṃ mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, hadayaṃ yakanaṃ kilomakaṃ pihakaṃ papphāsaṃ širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, antaṃ antaguṇaṃ udariyaṃ karīsaṃ [karīsaṃ matthaluṅgaṃ (ka.)], žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] pittaṃ semhaṃ pubbo lohitaṃ sedo medo tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā mutta’nti. ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.“
“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų ubhatomukhā putoḷi [mūtoḷī (sī. syā. kaṃ. pī.)] pūrā maišas turintis dvi angas pilnas nānāvihitassa dhaññassa, seyyathidaṃ – visokiausių grūdų, tokių kaip: sālīnaṃ vīhīnaṃ basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, muggānaṃ māsānaṃ pupos, pupuolės, tilānaṃ taṇḍulānaṃ, sezamo sėklos, valyti ryžiai, tamenaṃ cakkhumā puriso muñcitvā paccavekkheyya – jį atidaręs, apžiūrėtų turintis akis žmogus: ‘ime sālī ime vīhī „Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, ime muggā ime māsā tai pupos, tai pupuolės, ime tilā ime taṇḍulā’ti; tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai“; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis imameva kāyaṃ šitą patį kūną uddhaṃ pādatalā į viršų nuo kojų padų, adho kesamatthakā žemyn nuo galvos plaukų, tacapariyantaṃ padengtą oda, pūraṃ nānappakārassa asucino paccavekkhati – pilną visokiausių nešvarumų mintyse apžiūri: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra kesā lomā nakhā dantā taco galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, maṃsaṃ nhāru [nahāru (sī. syā. kaṃ. pī.)] aṭṭhi aṭṭhimiñjaṃ vakkaṃ mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, hadayaṃ yakanaṃ kilomakaṃ pihakaṃ papphāsaṃ širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, antaṃ antaguṇaṃ udariyaṃ karīsaṃ žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, pittaṃ semhaṃ pubbo lohitaṃ sedo medo tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā mutta’nti. ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.“ Tassa evaṃ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas, energingas, ye gehasitā sarasaṅkappā te pahīyanti. paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Tesaṃ pahānā Kai jie yra pašalinti, ajjhattameva cittaṃ santiṭṭhati sannisīdati ekodi hoti samādhiyati. protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Evaṃpi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.
“Puna [91] caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis imameva kāyaṃ šitame pačiame kūne yathāṭhitaṃ yathāpaṇihitaṃ kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, dhātuso paccavekkhati – mintyse peržiūri elementus: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra pathavīdhātu āpodhātu žemės elementas, vandens elementas, tejodhātu vāyodhātū’ti. ugnies elementas, vėjo elementas.“
“Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho goghātako vā Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar goghātakantevāsī vā skerdiko padėjėjas gāviṃ vadhitvā išdorojęs karvę, catumahāpathe bilaso vibhajitvā nisinno assa; padalinęs ją į dalis, sėdėtų sankryžoje; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis imameva kāyaṃ šitame pačiame kūne yathāṭhitaṃ yathāpaṇihitaṃ kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, dhātuso paccavekkhati – mintyse peržiūri elementus: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra pathavīdhātu āpodhātu žemės elementas, vandens elementas, tejodhātu vāyodhātū’ti. ugnies elementas, vėjo elementas.“ Tassa evaṃ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas, energingas, ye gehasitā sarasaṅkappā te pahīyanti. paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Tesaṃ pahānā Kai jie yra pašalinti, ajjhattameva cittaṃ santiṭṭhati sannisīdati ekodi hoti samādhiyati. protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Evaṃpi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.
“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya [sīvathikāya (sī. syā. kaṃ. pī.)] chaḍḍitaṃ kūną išmestą kapinėse ekāhamataṃ vā dvīhamataṃ vā tīhamataṃ vā vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo uddhumātakaṃ vinīlakaṃ vipubbakajātaṃ. ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti [etaṃ anatītoti (sī.)]. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Tassa evaṃ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas, energingas, ye gehasitā sarasaṅkappā te pahīyanti. paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Tesaṃ pahānā Kai jie yra pašalinti, ajjhattameva cittaṃ santiṭṭhati sannisīdati ekodi hoti samādhiyati. protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Evaṃpi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.
“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūną išmestą kapinėse kākehi vā khajjamānaṃ kulalehi vā khajjamānaṃ ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, gijjhehi vā khajjamānaṃ kaṅkehi vā khajjamānaṃ ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, sunakhehi vā khajjamānaṃ byagghehi vā khajjamānaṃ ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, dīpīhi vā khajjamānaṃ siṅgālehi vā [gijjhehi vā khajjamānaṃ suvānehi vā khajjamānaṃ sigālehi vā (sī. syā. kaṃ. pī.)] khajjamānaṃ ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, vividhehi vā pāṇakajātehi khajjamānaṃ. ėdamą daugybės vabzdžių. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.
“Puna [92] caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūno išmesto kapinėse aṭṭhikasaṅkhalikaṃ samaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius su kraujais ir mėsom sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikasaṅkhalikaṃ nimmaṃsalohitamakkhitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius išteptus kraujais be mėsų sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikasaṅkhalikaṃ apagatamaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius be kraujo ir mėsų sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikāni apagatasambandhāni [apagatanahārūsambandhāni (syā. kaṃ.)] disāvidisāvikkhittāni [disāvidisāsu vikkhitāni (sī. pī.)] griaučius be jungiančių sausgyslių išmėtytus į visas puses, aññena hatthaṭṭhikaṃ aññena pādaṭṭhikaṃ vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, aññena gopphakaṭṭhikaṃ [aññena gopphakaṭṭhikanti idaṃ sī. syā. kaṃ. pī. potthakesu natthi] aññena jaṅghaṭṭhikaṃ vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, aññena ūruṭṭhikaṃ aññena kaṭiṭṭhikaṃ [aññena kaṭaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhikaṇḍakaṃ aññena sīsakaṭāhaṃ (sī. syā. kaṃ. pī.)] vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhiṭṭhikaṃ vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, aññena khandhaṭṭhikaṃ aññena gīvaṭṭhikaṃ vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, aññena hanukaṭṭhikaṃ aññena dantaṭṭhikaṃ aññena sīsakaṭāhaṃ [aññena kaṭaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhikaṇḍakaṃ aññena sīsakaṭāhaṃ (sī. syā. kaṃ. pī.)]. vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.
“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ – kūno išmesto kapinėse aṭṭhikāni setāni saṅkhavaṇṇapaṭibhāgāni [saṅkhavaṇṇūpanibhāni (sī. syā. kaṃ. pī.)] …pe… baltus kaulus įgavusius kriauklės spalvą… aṭṭhikāni puñjakitāni terovassikāni…pe… pasenusių kaulų krūvą… aṭṭhikāni pūtīni cuṇṇakajātāni. supuvusius kaulus pavirtusius dulkėmis. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.
155. “Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorių būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasi ir laimė; ir būna joje. So imameva kāyaṃ vivekajena pītisukhena Dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, jis šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa vivekajena pītisukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho nhāpako [nahāpako (sī. syā. kaṃ. pī.)] vā nhāpakantevāsī vā Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs maudyklos patarnautojas ar maudyklos aptarnautojo padėjėjas kaṃsathāle nhānīyacuṇṇāni [nahānīyacuṇṇāni (sī. syā. kaṃ. pī.)] ākiritvā pribėręs muilo miltelių į bronzinį indą, udakena paripphosakaṃ paripphosakaṃ sanneyya, pašlakstydamas vandeniu, suminkytų juos sāyaṃ nhānīyapiṇḍi [sāssa nahānīyapiṇḍī (sī. syā. kaṃ. pī.)] snehānugatā snehaparetā į vieną muilo gabalą, taip, kad tas būtų permirkęs, išmirkęs, santarabāhirā phuṭā snehena, suvilgytas iš vidaus ir iš išorės, na ca paggharaṇī; bet nevarvėtų; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi Taip vienuolis imameva kāyaṃ vivekajena pītisukhena dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa vivekajena pītisukhena [93] apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.
“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis vitakkavicārānaṃ vūpasamā kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo bei ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. So imameva kāyaṃ samādhijena pītisukhena Dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, jis šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa samādhijena pītisukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip udakarahado gambhīro ubbhidodako [ubbhitodako (syā. kaṃ. ka.)] gilus ežeras su gilumine versme tassa nevassa puratthimāya disāya udakassa āyamukhaṃ, į kurį neįtekėtų vanduo nei iš rytinės pusės, na dakkhiṇāya disāya udakassa āyamukhaṃ, neįtekėtų vanduo nei iš pietinės pusės, na pacchimāya disāya udakassa āyamukhaṃ, neįtekėtų vanduo nei iš vakarinės pusės, na uttarāya disāya udakassa āyamukhaṃ, neįtekėtų vanduo nei iš šiaurinės pusės, devo ca na kālenakālaṃ sammādhāraṃ anuppaveccheyya. nei [į kurį] laikas nuo laiko stipriai palytų. Atha kho tamhāva udakarahadā sītā vāridhārā Tada gi iš to ežero šaltos versmės ubbhijjitvā tameva udakarahadaṃ sītena vārinā trykštantis šaltas vanduo tą patį ežerą abhisandeyya parisandeyya paripūreyya paripphareyya, užlietų, užpildytų, pripildytų, perskverbtų nāssa kiñci sabbāvato udakarahadassa sītena vārinā apphuṭaṃ assa. taip, kad tame ežere neliktų nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Evameva kho, bhikkhave, bhikkhu Lygiai gi Taip vienuolis imameva kāyaṃ samādhijena pītisukhena dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa samādhijena pītisukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.
“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis pītiyā ca virāgā išblėsus gėrėjimuisi, vienuolis upekkhako ca viharati sato sampajāno, yra lygiažiūris1, atidus ir aiškiai suprantantis sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, bei kūnu patyria laimę, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti – ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti, tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: “jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus”. So imameva kāyaṃ nippītikena sukhena Laime be gėrėjimosi jis šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa nippītikena sukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip uppaliniyaṃ vā paduminiyaṃ vā puṇḍarīkiniyaṃ vā žydrų lotosų tvenkinyje, raudonų lotosų tvenkinyje ar baltų lotosų tvenkinyje appekaccāni uppalāni vā padumāni vā puṇḍarīkāni vā kurie nors žydri lotosai, raudoni lotosai ar balti lotosai udake jātāni udake saṃvaḍḍhāni gimę vandenyje, užaugę vandenyje udakānuggatāni antonimuggaposīni[94], nepakiltų virš vandens, tarptų panardinti vandenyje; tāni yāva caggā yāva ca mūlā sītena vārinā jie nuo viršaus ir iki pat šaknu šaltu vandeniu abhisannāni parisannāni [abhisandāni parisandāni (ka.)] paripūrāni paripphuṭāni [paripphuṭṭhāni (pī.)], būtų užlieti, užpildyti, pripildyti, perskverbti nāssa [na nesaṃ (?)] kiñci sabbāvataṃ uppalānaṃ vā padumānaṃ vā puṇḍarīkānaṃ vā sītena vārinā apphuṭaṃ assa; taip, kad tuose žydruose lotosuose, raudonuose lotosuose ar baltuose lotosuose neliktų nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi Taip vienuolis imameva kāyaṃ nippītikena sukhena laime be gėrėjimosi šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa nippītikena sukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi. Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.
“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā, atsisakęs malonumo ir skausmo, pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati, pasiekia ketvirtąją džhaną, kuri nėra nei maloni, nei skausminga, su atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje, so imameva kāyaṃ parisuddhena cetasā pariyodātena pharitvā nisinno hoti, jis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa parisuddhena cetasā pariyodātena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip puriso odātena vatthena sasīsaṃ pārupitvā nisinno assa, žmogus būtų su galva apdengtas baltu audeklu, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa odātena vatthena apphuṭaṃ assa; jo kūne neliktų nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs baltas audeklas; evameva kho, bhikkhave, lygiai gi taip, vienuoliai, bhikkhu imameva kāyaṃ parisuddhena cetasā pariyodātena pharitvā nisinno hoti, vienuolis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa parisuddhena cetasā pariyodātena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas. Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.
156. “Yassa kassaci, bhikkhave, Vienuoliai, bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, antogadhāvāssa [antogadhā tassa (sī. pī.)] kusalā dhammā ye keci vijjābhāgiyā. aprėpia bet kokias doras būsenas skatinančias išmintį. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip yassa kassaci mahāsamuddo cetasā phuṭo, bet kas, protu persmelkęs didį vandenyną, antogadhāvāssa kunnadiyo yā kāci samuddaṅgamā; aprėpia bet kokias upeles įtekančias į vandenyną; evameva kho, bhikkhave, lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, antogadhāvāssa kusalā dhammā ye keci vijjābhāgiyā. aprėpia bet kokias doras būsenas skatinančias išmintį.
“Yassa kassaci, bhikkhave, Vienuoliai, bet kas kāyagatāsati abhāvitā abahulīkatā, neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui labhati tassa māro otāraṃ, duoda Marai šansą, labhati tassa māro ārammaṇaṃ [āramaṇaṃ (?)]. tampa Maros ramsčiu. Seyyathāpi, bhikkhave, puriso Panašiai, vienuoliai, kaip kad žmogus garukaṃ silāguḷaṃ allamattikāpuñje pakkhipeyya. sviestų sunkų akmens rutulį į drėgno molio krūvą. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Vienuoliai, kaip jūs manote, api nu taṃ garukaṃ silāguḷaṃ ar tas sunkus akmens rutulys allamattikāpuñje labhetha otāra”nti? nugrims drėgno molio krūvoje?” “Evaṃ, bhante”. “Taip, Gerbiamasis.” “Evameva [95] kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati abhāvitā abahulīkatā, neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui labhati tassa māro otāraṃ, duoda Marai šansą, labhati tassa māro ārammaṇaṃ. tampa Maros ramsčiu. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip sukkhaṃ kaṭṭhaṃ koḷāpaṃ [koḷāpaṃ ārakā udakā thale nikkhittaṃ (ka.)]; [būtų] sausa, išdžiūvusi malka [išdžiūvusi išmesta į vandens telkinio krantą, į sausumą]; atha puriso āgaccheyya uttarāraṇiṃ ādāya – tada ateitų žmogus pasiėmęs geriausios kokybės lazdelę ugniai įžiebti [galvodamas]: ‘aggiṃ abhinibbattessāmi, “Įžiebsiu ugnį, tejo pātukarissāmī’ti. iššauksiu liepsną”. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Vienuoliai, kaip jūs manote, api nu so puriso amuṃ sukkhaṃ kaṭṭhaṃ koḷāpaṃ ar tas žmogus tą sausą, išdžiūvusią malką uttarāraṇiṃ ādāya abhimanthento [abhimanthento (syā. kaṃ. pī. ka.)] trindamas paimta geriausios kokybės lazdele aggiṃ abhinibbatteyya, įžiebtų ugnį, tejo pātukareyyā”ti? iššauktų liepsną?” “Evaṃ, bhante”. “Taip, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati abhāvitā abahulīkatā, neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui labhati tassa māro otāraṃ, duoda Marai šansą, labhati tassa māro ārammaṇaṃ. tampa Maros ramsčiu. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip udakamaṇiko ritto tuccho ādhāre ṭhapito; [būtų] tuščias, dykas puodas vandeniui pastatytas ant laikiklio atha puriso āgaccheyya udakabhāraṃ ādāya. tada ateitų žmogus nešinas vandeniu. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Vienuoliai, kaip jūs manote, api nu so puriso labhetha udakassa nikkhepana”nti? ar galėtų tas žmogus vandenį supilti [į puodą]?” “Evaṃ, bhante”. “Taip, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati abhāvitā abahulīkatā, neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui labhati tassa māro otāraṃ, duoda Marai šansą, labhati tassa māro ārammaṇaṃ. tampa Maros ramsčiu.
157. “Yassa kassaci, bhikkhave, Vienuoliai, bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui na tassa labhati māro otāraṃ, neduoda Marai šanso, na tassa labhati māro ārammaṇaṃ. netampa Maros ramsčiu. Seyyathāpi, bhikkhave, puriso Panašiai, vienuoliai, kaip kad žmogus lahukaṃ suttaguḷaṃ sabbasāramaye aggaḷaphalake pakkhipeyya. sviestų lengvą siūlų kamuolį į kieto medžio stulpą laikantį skersinį kartį. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Vienuoliai, kaip jūs manote, api nu so puriso taṃ lahukaṃ suttaguḷaṃ ar tas žmogus tą lengvą siūlų kamuolį sabbasāramaye aggaḷaphalake labhetha otāra”nti? gali nugramzdinti kieto medžio stulpe laikančiame skersinį kartį?” “No hetaṃ, bhante”. “Tai gi ne, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, “Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui na tassa labhati māro otāraṃ, neduoda Marai šanso, na tassa labhati māro ārammaṇaṃ. netampa Maros ramsčiu. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip allaṃ kaṭṭhaṃ sasnehaṃ [sasnehaṃ ārakā udakā thale nikkhittaṃ (ka.)]; [būtų] drėgna malka su syvais [su syvais išmesta į vandens telkinio krantą, į sausumą] atha puriso āgaccheyya uttarāraṇiṃ ādāya – tada ateitų žmogus pasiėmęs geriausios kokybės lazdelę ugniai įžiebti: ‘aggiṃ abhinibbattessāmi, “Įžiebsiu ugnį, tejo pātukarissāmī’ti. iššauksiu liepsną”. Taṃ kiṃ [96] maññatha, bhikkhave, Vienuoliai, kaip jūs manote, api nu so puriso amuṃ allaṃ kaṭṭhaṃ sasnehaṃ ar tas žmogus tą drėgną malką su syvais uttarāraṇiṃ ādāya abhimanthento trindamas paimta geriausios kokybės lazdele aggiṃ abhinibbatteyya, įžiebtų ugnį, tejo pātukareyyā”ti? iššauktų liepsną?” “No hetaṃ, bhante”. “Tai gi ne, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, “Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui na tassa labhati māro otāraṃ, neduoda Marai šanso, na tassa labhati māro ārammaṇaṃ. netampa Maros ramsčiu. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip udakamaṇiko pūro udakassa samatittiko kākapeyyo ādhāre ṭhapito; [būtų] pripildytas iki viršaus, iki krašto puodas vandeniui pastatytas ant laikiklio; atha puriso āgaccheyya udakabhāraṃ ādāya. tada ateitų žmogus nešinas vandeniu. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Vienuoliai, kaip jūs manote, api nu so puriso labhetha udakassa nikkhepana”nti? ar galėtų tas žmogus vandenį supilti [į puodą]?” “No hetaṃ, bhante”. “Tai gi ne, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, “Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui na tassa labhati māro otāraṃ, neduoda Marai šanso, na tassa labhati māro ārammaṇaṃ. netampa Maros ramsčiu.”
158. “Yassa kassaci, bhikkhave, Vienuoliai, bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui so yassa yassa abhiññāsacchikaraṇīyassa dhammassa cittaṃ abhininnāmeti abhiññāsacchikiriyāya, nukreipdamas protą link bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų tam kad juos tiesiogiai pažintų, ta tatre sakkhibhabbataṃ pāpuṇāti sati satiāyatane. tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip udakamaṇiko pūro udakassa samatittiko kākapeyyo ādhāre ṭhapito. [būtų] pripildytas iki viršaus, iki krašto puodas vandeniui pastatytas ant laikiklio. Tamenaṃ balavā puriso yato yato āviñcheyya, Jei stiprus žmogus kaip nors jį palenktų āgaccheyya udaka”nti? ar vanduo ištekėtų?” “Evaṃ, bhante”. “Taip, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui so yassa yassa abhiññāsacchikaraṇīyassa dhammassa cittaṃ abhininnāmeti abhiññāsacchikiriyāya, nukreipdamas protą link bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų tam kad juos tiesiogiai pažintų, ta tatre sakkhibhabbataṃ pāpuṇāti sati satiāyatane. tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip same bhūmibhāge caturassā pokkharaṇī [pokkhariṇī (sī.)] assa lygiame žemės plote būtų keturi tvenkiniai āḷibandhā pūrā udakassa samatittikā kākapeyyā. atitverti užtvankomis, iki viršaus, iki kraštų pripildyti vandens. Tamenaṃ balavā puriso yato yato āḷiṃ muñceyya Jei stiprus žmogus kaip nors užtvanką atidarytų, āgaccheyya udaka”nti? ar vanduo ištekėtų?” “Evaṃ[97], bhante”. “Taip, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui so yassa yassa abhiññāsacchikaraṇīyassa dhammassa cittaṃ abhininnāmeti abhiññāsacchikiriyāya, nukreipdamas protą link bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų tam kad juos tiesiogiai pažintų, ta tatre sakkhibhabbataṃ pāpuṇāti sati satiāyatane. tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip subhūmiyaṃ catumahāpathe lygioje žemėje, sankryžoje ājaññaratho yutto assa ṭhito odhastapatodo [obhastapatodo (ka.), ubhantarapaṭodo (syā. kaṃ.) ava + dhaṃsu + ta = odhasta-itipadavibhāgo]; stovėtų vežimas pakinkytas geros veislės arkliu [ir su šalia] paguldytu rimbu, tamenaṃ dakkho yoggācariyo assadammasārathi abhiruhitvā ant jo užsilipęs įgudęs arklininkas, arklių tramdytojas vāmena hatthena rasmiyo gahetvā pasiėmęs vėžes į kairę ranką, dakkhiṇena hatthena patodaṃ gahetvā pasiėmęs rimbą į dešinę ranką yenicchakaṃ yadicchakaṃ kai panorėjęs, kur panorėjęs sāreyyāpi paccāsāreyyāpi; pajudėtų ir į priekį, ir atgal; evameva kho, bhikkhave, lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui so yassa yassa abhiññāsacchikaraṇīyassa dhammassa cittaṃ abhininnāmeti abhiññāsacchikiriyāya, nukreipdamas protą link bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų tam kad juos tiesiogiai pažintų, ta tatre sakkhibhabbataṃ pāpuṇāti sati satiāyatane. tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas.”
159. “Kāyagatāya, bhikkhave, satiyā Vienuoliai, kai atidumas kūnui yra āsevitāya bhāvitāya bahulīkatāya taikomas, lavinamas, dažnai praktikuojamas, yānīkatāya vatthukatāya padarytas transportu, padarytas pagrindu anuṭṭhitāya paricitāya susamāraddhāya įkūnytas, įtvirtintas, yra gerai atliekamas, dasānisaṃsā pāṭikaṅkhā. yra lauktina dešimtalypė nauda. Aratiratisaho hoti, Įveikiami yra [meditacijos] nemėgimas ir pasigėrėjimas [jusliniais malonumais], na ca taṃ arati sahati, jo neapima nepasitenkinimas, uppannaṃ aratiṃ abhibhuyya viharati. jis gyvena kilusio nepasitenkinimo nugalėtoju.
“Bhayabheravasaho hoti, Įveikiami yra baimė ir bijojimas, na ca taṃ bhayabheravaṃ sahati, jo neapima baimė ir bijojimas, uppannaṃ bhayabheravaṃ abhibhuyya viharati. jis gyvena kilusių baimės ir bijojimo nugalėtoju.
“Khamo hoti Jis pakelia sītassa uṇhassa šaltį, karštį, jighacchāya pipāsāya alkį, troškulį, ḍaṃsamakasavātātapasarīsapasamphassānaṃ kontaktą su gyliais, uodais, vėju, saulės kepinimų, ropliais; duruttānaṃ durāgatānaṃ vacanapathānaṃ, blogiems žodžiams, kalbėjimo būdams nešantiems blogį, uppannānaṃ sārīrikānaṃ vedanānaṃ dukkhānaṃ kilusiems kūno skausmingiems pojūčiams tibbānaṃ kharānaṃ kaṭukānaṃ aštriems, šiurkštiems, žiauriems, asātānaṃ amanāpānaṃ pāṇaharānaṃ nemaloniems, nemieliems, atimantiems gyvybę adhivāsakajātiko hoti. jis yra pakantus.
“Catunnaṃ jhānānaṃ ābhicetasikānaṃ diṭṭhadhammasukhavihārānaṃ [98] Jis gali patirti keturias džhianas sudarančias aukštesnį protą ir dėl to laimingą buvimą čia ir dabar, nikāmalābhī hoti akicchalābhī akasiralābhī. kai tik panorėjęs, nesunkiai, be vargo.
“So anekavihitaṃ iddhividhaṃ paccanubhoti. Jis pažįsta įvairius antžmoniškus gebėjimus. Ekopi hutvā bahudhā hoti, Iš vieno pasidaro daugeliu, bahudhāpi hutvā eko hoti; iš daugelio, pasidaro vienas; āvibhāvaṃ…pe… pasirodo… {žr. DN 2.26} yāva brahmalokāpi kāyena vasaṃ vatteti. turi valdžią virš [savo] kūno lygi pat Brahmų pasaulių.
“Dibbāya sotadhātuyā visuddhāya atikkantamānusikāya Išgrynintu antžmogišku dieviškos ausies elementu ubho sadde suṇāti dibbe ca mānuse ca ye dūre santike ca. girdi tiek dievų, tiek ir žmonių garsus, ir arti, ir toli.
“Parasattānaṃ parapuggalānaṃ Kitų būtybių, kitų asmenų cetasā ceto paricca pajānāti. protą apgaubęs savoju žino. Sarāgaṃ vā cittaṃ ‘sarāgaṃ citta’nti pajānāti, Protą su geiduliu jis žino kaip „protas su geiduliu“, vītarāgaṃ vā cittaṃ…pe… protą be geidulio… sadosaṃ vā cittaṃ… protą su bjaurėjimusi… vītadosaṃ vā cittaṃ… protą be bjaurėjimosi… samohaṃ vā cittaṃ… protą su klydimu… vītamohaṃ vā cittaṃ… protą be klydimo… saṅkhittaṃ vā cittaṃ… susitraukusi protą… vikkhittaṃ vā cittaṃ… išsiblaškusį protą… mahaggataṃ vā cittaṃ… didumą pasiekusį protą… amahaggataṃ vā cittaṃ… didumos nepasiekusį protą… sauttaraṃ vā cittaṃ… pralenkiamą protą… anuttaraṃ vā cittaṃ… nepralenkiamą protą… samāhitaṃ vā cittaṃ… sutelktą protą… asamāhitaṃ vā cittaṃ… nesutelktą protą… vimuttaṃ vā cittaṃ… išsilaisvinusį protą… avimuttaṃ vā cittaṃ ‘avimuttaṃ citta’nti pajānāti. neišsilaisvinusį protą jis žino kaip „neišsilaisvinęs protas“.
“So anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussarati, seyyathidaṃ – Jis prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t. y.: ekampi [99] jātiṃ dvepi jātiyo… vieną gimimą, du gimimus… {žr. DN 2.29} iti sākāraṃ sauddesaṃ anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussarati. taip jis išsamiai, su buitiškomis detalėmis prisimena daugelį praeitų gyvenimų.
“Dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena Išgryninta antžmogiška dieviška akimi satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe, sugate duggate, mato kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, yathākammūpage satte pajānāti. jis žino kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų.
“Āsavānaṃ khayā Sunaikinęs intakus anāsavaṃ cetovimuttiṃ paññāvimuttiṃ diṭṭheva dhamme sayaṃ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati. pats tiesiogine patirtimi pažinęs, čia ir dabar, be intakų įžengia į proto išsilavinimą, išsilavinimą išmintimi ir būna jame.
“Kāyagatāya, bhikkhave, satiyā Vienuoliai, kai atidumas kūnui yra āsevitāya bhāvitāya bahulīkatāya taikomas, išlavinamas, dažnai praktikuojamas, yānīkatāya vatthukatāya padarytas transportu, padarytas pagrindu anuṭṭhitāya paricitāya susamāraddhāya įkūnytas, įtvirtintas, gerai atliekamas, ime dasānisaṃsā pāṭikaṅkhā”ti. yra lauktina ši dešimtalypė nauda.
Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti tie vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.