Vienuoliai, yra penki valdantys gebėjimai. Kurie penki? Tikėjimo valdantis gebėjimas, energingumo valdantis gebėjimas, atidumo valdantis gebėjimas, susitelkimo valdantis gebėjimas, išminties valdantis gebėjimas. Ir kas, vienuoliai, yra tikėjimo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra tikintis, jis tiki Tathagatos atbudimu: „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai atbudęs, įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, dėvų ir žmonių mokytojas, atbudęs, palaimintas.“ Tai, vienuoliai, vadinama tikėjimo valdančiu gebėjimu.
Ir kas, vienuoliai, yra energingumo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys gyvena energingai stengdamasis pašalinti nedoras būsenas, įgyti doras būsenas, dorų būsenų atžvilgiu yra ištvermingas, stiprus, neatskiriamas nuo jų. Jis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų - jis, deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas - jis, deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų - jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti - jis, deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to. Tai, vienuoliai, vadinama pastangos valdančiu gebėjimu.
Ir kas, vienuoliai, yra atidumo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra atidus, įgijęs aukščiausią atidu apžiūrumą, jis prisimena ir atmena seniai pasakytą ir padarytą. Jis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose… gyvena kontenpliuodamas protą prote… gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. Tai, vienuoliai, vadinama atidumo valdančiu gebėjimu.
Ir kas, vienuoliai, yra susitelkimo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys, padaręs paleidimą paramsčiu, įgyja susitelkimą, įgyja proto susikaupimą. Jis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo ir ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Išblėsus gėrėjimuisi, [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis, bei kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Atsisakęs malonumo ir skausmo, išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, pasiekia ketvirtąją džhaną, kurioje nėra nei malonumo, nei skausmo, bet yra atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje. Tai, vienuoliai, vadinama susitelkimo valdančiu gebėjimu.
Ir kas, vienuoliai, yra išminties valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra išmintingas, turi išmintį nukreiptą į kilimą ir nykimą, kuri yra tauri ir persmeigianti, vedanti į visišką kentėjimo panaikinimą. Jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo priežastis“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo išnykimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias, vedantis į kentėjimo išnykimą“. Tai, vienuoliai, vadinama išminties valdančiu gebėjimu. Šie, vienuoliai, yra penki valdantys gebėjimai.
Dutiyavibhaṅgasuttaṃ (Antras nagrinėjimas, SN V.iv.I.10)
‘‘Pañcimāni, bhikkhave, indriyāni. Vienuoliai yra penki valdantys gebėjimai. Katamāni pañca? Kurie penki?** Saddhindriyaṃ,** Tikėjimo valdantis gebėjimas, vīriyindriyaṃ, energingumo valdantis gebėjimas, satindriyaṃ, sąmoningumo valdantis gebėjimas, samādhindriyaṃ, susitelkimo valdantis gebėjimas, paññindriyaṃ. išminties valdantis gebėjimas. Katamañca, bhikkhave, saddhindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra tikėjimo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako saddho hoti, Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra tikintis, saddahati tathāgatassa bodhiṃ – jis tiki Tathagatos atbudimu: ‘itipi so bhagavā “Šis Palaimintasis yra arahaṃ sammāsambuddho arahantas, tobulai atbudęs, vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, anuttaro purisadammasārathi neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, satthā devamanussānaṃ dėvų ir žmonių mokytojas, buddho bhagavā’ti. **– atbudęs, palaimintas.’ idaṃ vuccati, bhikkhave, saddhindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama tikėjimo valdančiu gebėjimu.
‘‘Katamañca , bhikkhave, vīriyindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra energingumo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys āraddhavīriyo viharati gyvena energingai stengdamasis akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya, pašalinti nedoras būsenas, kusalānaṃ dhammānaṃ upasampadāya, įgyti doras būsenas, thāmavā daḷhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. dorų būsenų atžvilgiu ištvermingas stiprus, neatskiriamas nuo jų. So anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti Jis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis, deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati; intensyviai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis, deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati; intensyviai naudoja protą, siekia to; anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis, deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati; intensyviai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā [samāpattiyā (syā. kaṃ. ka.)] asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis, deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati – intensyviai naudoja protą, siekia to. idaṃ vuccati, bhikkhave, vīriyindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama pastangos valdančiu gebėjimu.
‘‘Katamañca , bhikkhave, satindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra atidumo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys satimā hoti yra sąmoningas, paramena satinepakkena samannāgato, įgijęs aukščiausią atidu apžiūrumą, cirakatampi cirabhāsitampi saritā anussaritā. jis prisimena ir atmena seniai pasakytą ir padarytą. So kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, Jis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu…pe… …jausmus jausmuose… citte…pe… …prot1 prote… dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ – be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. idaṃ vuccati, bhikkhave, satindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama atidumo valdančiu gebėjimu.
‘‘Katamañca, bhikkhave, samādhindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra susitelkimo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys vossaggārammaṇaṃ karitvā padaręs paleidimą paramsčiu labhati samādhiṃ, įgyja susitelkimą, labhati cittassa ekaggataṃ. įgyja proto susikaupimą. So vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi Jis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorių būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasi ir laimė; ir būna joje. Vitakkavicārānaṃ vūpasamā Kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo bei ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Pītiyā ca virāgā Išblėsus gėrėjimuisi upekkhako ca viharati sato sampajāno, [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, bei kūnu patyria laimę, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti – ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti, tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā Atsisakęs malonumo ir skausmo, pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia ketvirtąją džhaną, kuri nėra nei maloni, nei skausminga, su atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje. idaṃ vuccati, bhikkhave, samādhindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama susitelkimo valdančiu gebėjimu.
| ‘‘Katamañca , bhikkhave, paññindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra išminties valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys paññavā hoti yra išmintingas, udayatthagāminiyā paññāya samannāgato turi išmintį nukreiptą į kilimą ir nykimą, ariyāya nibbedhikāya, kuri yra tauri ir persmeigianti, sammā dukkhakkhayagāminiyā. vedanti į visišką kentėjimo panaikinimą. So ‘idaṃ dukkha’nti yathābhūtaṃ pajānāti, Jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimas“, ‘ayaṃ dukkhasamudayo’ ti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo priežastis“, | ‘ayaṃ dukkhanirodho’ ti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo išnykimas“, ‘ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ ti yathābhūtaṃ pajānāti – jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias vedantis į kentėjimo išnykimą“. idaṃ vuccati, bhikkhave, paññindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama išminties valdančiu gebėjimu.** Imāni kho, bhikkhave, pañcindriyānī’’ti.** Šie, vienuoliai, yra penki valdantys gebėjimai. |