Nagrinėjimas (Vibhaṅgasuttaṃ, SN V.I.i.8)

Home > Vertimai > Sn v i i 8 vibhangasuttam

Savathėje.

—Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu taurųjį aštuonialypį kelią. Klausykite, sutelkite visą dėmesį, kalbėsiu.

—Taip, gerbiamasis!—atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

—Ir kas, vienuoliai, yra taurusis aštuonialypis kelias? Tai yra teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisingas atidumas, teisingas susitelkimas.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas požiūris? Tai, kas yra kentėjimo žinojimas, kentėjimo priežasties žinojimas, kentėjimo išnykimo žinojimas, kelio vedančio į kentėjimo išnykimą žinojimas, yra vadinama teisingu požiūriu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas ketinimas? Tai, kas yra ketinimas atsižadėti, ketinimas nepagrįstas pikta valia, ketinimas nežaloti, yra vadinama teisingu ketinimu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga kalba? Susilaikymas nuo melagystės, susilaikymas nuo šmeižto, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, susilaikymas nuo tuščių plepalų yra vadinami teisinga kalba.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas veiksmas? Susilaikymas nuo žudymo, susilaikymas nuo netiesos sakymo, susilaikymas nuo neskaistumo yra vadinami teisingu veiksmu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis? Štai, tauriųjų mokinys atsisakęs neteisingo pragyvenimo šaltinio, verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu. Tai yra vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Štai, vienuolis užsidega noru, kad neatsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų - jis stengiasi, jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas…. užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų… užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti ir ištobulinti - jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas atidumas? Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas protą prote, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. Tai vadinama teisingu atidumu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas susitelkimas? Štai, vienuolis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo ir ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Išblėsus gėrėjimuisi, [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis, bei kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Atsisakęs malonumo ir skausmo, išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, pasiekia ketvirtąją džhaną, kurioje nėra nei malonumo, nei skausmo, bet yra atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje. Tai, vadinama teisingu susitelkimu.

Vibhaṅgasuttaṃ (Nagrinėjimas, SN V.I.i.8)

8. Sāvatthinidānaṃ. Savathėje. “Ariyaṃ vo, bhikkhave, aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ desessāmi vibhajissāmi. “Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu taurųjį aštuonialypį kelią. Taṃ suṇātha, sādhukaṃ manasi karotha; Klausykite, sutelkite visą dėmesį, bhāsissāmī”ti. kalbėsiu.” “Evaṃ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Taip, gerbiamasis!”- atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:

“Katamo ca, bhikkhave, “Ir kas, vienuoliai, yra ariyo aṭṭhaṅgiko maggo? taurusis aštuonialypis kelias? Seyyathidaṃ – Tai yra sammādiṭṭhi teisingas požiūris, sammāsaṅkappo teisingas ketinimas, sammāvācā teisinga kalba, sammākammanto teisingas veiksmas, sammāājīvo teisingas pragyvenimo šaltinis, sammāvāyāmo teisinga pastanga, sammāsati teisingas atidumas, sammāsamādhi teisingas susitelkimas.

“Katamā ca, bhikkhave, sammādiṭṭhi? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas požiūris? Yaṃ kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra dukkhe ñāṇaṃ, kentėjimo žinojimas, dukkhasamudaye ñāṇaṃ, kentėjimo priežasties žinojimas, dukkhanirodhe [9] ñāṇaṃ, kentėjimo išnykimo žinojimas, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya ñāṇaṃ – kelio vedančio į kentėjimo išnykimą žinojimas. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammādiṭṭhi. yra, vienuoliai, vadinama teisingu požiūriu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāsaṅkappo? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas ketinimas? Yo kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra nekkhammasaṅkappo, ketinimas atsižadėti, abyāpādasaṅkappo, ketinimas nepagrįstas pikta valia, avihiṃsāsaṅkappo – ketinimas nežaloti, ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsaṅkappo. yra, vienuoliai, vadinama teisingu ketinimu.

“Katamā ca, bhikkhave, sammāvācā? Ir kas, vienuoliai, yra teisinga kalba? Yā kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra musāvādā veramaṇī, susilaikymas nuo melagystės, pisuṇāya vācāya veramaṇī, susilaikymas nuo šmeižto, pharusāya vācāya veramaṇī, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, samphappalāpā veramaṇī – susilaikymas nuo tuščių plepalų ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāvācā. yra, vienuoliai, vadinama teisinga kalba.

“Katamo ca, bhikkhave, sammākammanto? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas veiksmas? Yā kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra pāṇātipātā veramaṇī, susilaikymas nuo žudymo, adinnādānā veramaṇī, susilaikymas nuo netiesos sakymo, abrahmacariyā veramaṇī – susilaikymas nuo neskaistumo ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammākammanto. yra, vienuoliai, vadinama teisingu veiksmu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāājīvo? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys micchāājīvaṃ pahāya atsisakęs neteisingo pragyvenimo šaltinio, sammāājīvena jīvitaṃ kappeti – verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāājīvo. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāvāyāmo? Ir kas, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad neatsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati, intensyviai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti…pe… užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas…. anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti…pe… užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų… uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati, intensyviai naudoja protą, siekia to. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāvāyāmo. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.

“Katamā ca, bhikkhave, sammāsati? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas atidumas? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas kūną kūne, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas protą prote, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ. be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. – ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsati. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu atidumu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāsamādhi? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas susitelkimas? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorių būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasi ir laimė; ir būna joje. Vitakkavicārānaṃ vūpasamā Kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo bei ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Pītiyā ca virāgā Išblėsus gėrėjimuisi upekkhako ca viharati sato sampajāno, [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, bei kūnu patyria laimę, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti – ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti, tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā Atsisakęs malonumo ir skausmo, pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati- pasiekia ketvirtąją džhaną, kuri nėra nei maloni, nei skausminga, su atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsamādhī”ti. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu susitelkimu.