Buvo apsistojęs Savathėje…
－Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu sąlygotą atsiradimą. Klausykite, sutelkite visą dėmesį, kalbėsiu.
－Taip, gerbiamasis! － atsakė Palaimintajam vienuoliai.
Palaimintasis štai ką pasakė:
－Ir kas yra sąlygotas atsiradimas? Sąlygoti nežinojimo, vienuoliai, yra valingi veiksmai;
sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė;
sąlygota sąmonės yra protas-materija;
sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai;
sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis;
sąlygotas sąlyčio yra jausmas;
sąlygotas jausmo yra troškimas;
sąlygotas troškimo yra prisirišimas;
sąlygota prisirišimo yra būtis;
sąlygotas būties yra gimimas;
sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas.
Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Tai vadinama sąlygotu atsiradimu.
Ir kas yra senėjimas ir mirtis? Bet kokių būtybių, esančių bet kokioje būtybių klasėje, senėjimas, senatvė, subyrėję dantys, žilumas, susiraukšlėjimas, gyvybinių jėgų nykimas, gebėjimų sumenkėjimas - tai vadinama senėjimu. Bet kokių būtybių išnykimas, pranykimas iš bet kokios būtybių klasės, susiskaidymas, pradingimas, giltinė, mirtis, galo gavimas, sankaupų susiskaidymas, griaučių numetimas, (gyvybinės jėgos nutrūkimas1) - tai vadinama mirtimi. Taigi, tai yra senėjimas, o tai yra mirtis. Tai vadinama senėjimu ir mirtimi.
Ir kas yra gimimas? Bet kokių būtybių, bet kokioje būtybių klasėje gimimas, gymis, pradėjimas, prigimimas, atgimimas, sankaupų atsiradimas, [jautimo] pagrindų įgijimas -tai vadinama gimimu.
Ir kas yra būtis. Vienuoliai, yra šios trys būtys: jausminė būtis, subtilios materijos būtis, nematerialioji būtis. Tai vadinama būtimi.
Ir kas yra prisirišimas? Vienuoliai, yra šie keturi prisirišimai: prisirišimas prie juslinių malonumų, prisirišimas prie neteisingų pažiūrų, prisirišimas prie neteisingo ritualų ir įžadų paskirties supratimo, prisirišimas prie tikėjimo į savastį [sielą]. Tai vadinama prisirišimu.
Ir kas yra troškimas? Vienuoliai, yra šios šešios troškimo grupės: formų troškimas, garsų troškimas, kvapų troškimas, skonių troškimas, kūnu paliečiamo troškimas, [proto] reiškinių troškimas. Tai vadinama troškimu.
Ir kas yra jausmas? Vienuoliai, yra šios šešios jausmų grupės: jausmas gimęs dėl sąlyčio su akimi, jausmas gimęs dėl sąlyčio su ausimi, jausmas gimęs dėl sąlyčio su nosimi, jausmas gimęs dėl sąlyčio su liežuviu, jausmas gimęs dėl sąlyčio su kūnu, jausmas gimęs dėl sąlyčio su protu. Tai vadinama jausmu.
Ir kas yra sąlytis? Vienuoliai, yra šios šešios sąlyčio grupės: akies sąlytis, ausies sąlytis, nosies sąlytis, liežuvio sąlytis, kūno sąlytis, proto sąlytis. Tai vadinama sąlyčiu.
Ir kas yra šeši jautimo pagrindai? Akies jautimo pagrindas, ausies jautimo pagrindas, nosies jautimo pagrindas, liežuvio jautimo pagrindas, kūno jautimo pagrindas, proto jautimo pagrindas - tai vadinama šešiais jautimo pagrindais.
Ir kas yra protas-materija? Jausmas, suvokimas, čėtana, sąlytis, dėmesys - tai vadinama protu. Keturi didieji [materijos] pagrindai ir materija priklausanti nuo jų - tai vadinama materija. Taigi, tai yra protas, o tai yra materija. Tai vadinama protu-materija.
Ir kas yra sąmonė? Vienuoliai, yra šios šešios sąmonės grupės: akies sąmonė, ausies sąmonė, nosies sąmonė, liežuvio sąmonė, kūno sąmonė, proto sąmonė. Tai vadinama sąmone.
Ir kas yra valingi veiksmai? Vienuoliai, yra šie trys valingi veiksmai: kūno valingi veiksmai, kalbos valingi veiksmai, proto valingi veiksmai. Tai vadinama valingais veiksmais.
Ir kas yra nežinojimas? Vienuoliai, kentėjimo nežinojimas, kentėjimo priežasties nežinojimas, kentėjimo išnykimo nežinojimas, kelio vedančio į kentėjimo išnykimą nežinojimas -tai vadinama nežinojimu.
Taigi taip, vienuoliai, sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė… tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Dėl visiško nežinojimo užgesimo ir išnykimo išnyksta valingi veiksmai; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė… Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.
Vibhaṅgasuttaṃ (Nagrinėjimas, SN II.I.i.2)
2. Sāvatthiyaṃ viharati…pe… Buvo apsistojęs Savathėje… “paṭiccasamuppādaṃ vo, bhikkhave, desessāmi vibhajissāmi. “Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu sąlygotą atsiradimą. Taṃ suṇātha, sādhukaṃ manasi karotha; Klausykite, sutelkite visą dėmesį, bhāsissāmī”ti. kalbėsiu.” “Evaṃ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Taip, gerbiamasis!”, atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:
“Katamo ca, bhikkhave, “Ir kas yra paṭiccasamuppādo? sąlygotas atsiradimas?
Avijjāpaccayā, bhikkhave, saṅkhārā; Sąlygoti nežinojimo, vienuoliai, yra valingi veiksmai;
saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė;
viññāṇapaccayā nāmarūpaṃ; sąlygota sąmonės yra protas-materija;
nāmarūpapaccayā saḷāyatanaṃ; sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai;
saḷāyatanapaccayā phasso; sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis;
phassapaccayā vedanā; sąlygotas sąlyčio yra jausmas;
vedanāpaccayā taṇhā; sąlygotas jausmo yra troškimas;
taṇhāpaccayā upādānaṃ; sąlygotas troškimo yra prisirišimas;
upādānapaccayā bhavo; sąlygota prisirišimo yra būtis;
bhavapaccayā jāti; sąlygotas būties yra gimimas;
jātipaccayā jarāmaraṇaṃ sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti. liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas.
Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, paṭiccasamuppādo. Tai vadinama sąlygotu atsiradimu.
“Katamañca, bhikkhave, Ir kas yra jarāmaraṇaṃ? senėjimas ir mirtis? Yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye Bet kokių būtybių esančių bet kokioje būtybių klasėje jarā jīraṇatā senėjimas, senatvė, khaṇḍiccaṃ pāliccaṃ subyrėję dantys, žilumas, valittacatā āyuno saṃhāni susiraukšlėjimas, gyvybinių jėgų nykimas, indriyānaṃ paripāko; gebėjimų sumenkėjimas - ayaṃ vuccati jarā. tai vadinama senėjimu. Yā tesaṃ [3] tesaṃ sattānaṃ tamhā tamhā sattanikāyā cuti cavanatā Bet kokių būtybių išnykimas, pranykimas iš bet kokios būtybių klasės, bhedo antaradhānaṃ susiskaidymas, pradingimas, maccu maraṇaṃ giltinė, mirtis, kālakiriyā galo gavimas, khandhānaṃ bhedo sankaupų susiskaidymas, kaḷevarassa nikkhepo griaučių numetimas, [(jīvitindriyassa upacchedo) (syā. kaṃ.) [(gyvybinės jėgos nutrūkimas) evamuparipi, aṭṭhakathāyaṃ pana na dissati] tai yra tekste, bet neaptinkama komentaruose] idaṃ vuccati maraṇaṃ. tai vadinama mirtimi. Iti ayañca jarā, idañca maraṇaṃ. Taigi tai yra senėjimas, o tai yra mirtis. Idaṃ vuccati, bhikkhave, jarāmaraṇaṃ. Tai vadinama senėjimu ir mirtimi.
“Katamā ca, bhikkhave, jāti? Ir kas yra gimimas? Yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye Bet kokių būtybių bet kokioje būtybių klasėje jāti sañjāti gimimas, gymis, okkanti nibbatti abhinibbatti pradėjimas, prigimimas, atgimimas, khandhānaṃ pātubhāvo sankaupų atsiradimas, āyatanānaṃ paṭilābho. [jautimo] pagrindų įgijimas. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, jāti. Tai vadinama gimimu.
“Katamo ca, bhikkhave, bhavo? Ir kas yra būtis? Tayo me, bhikkhave, bhavā – Vienuoliai, yra šios trys būtys: kāmabhavo, rūpabhavo, arūpabhavo. jausminė būtis, subtilios materijos būtis, nematerialioji būtis. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, bhavo. Tai vadinama būtimi.
“Katamañca, bhikkhave, upādānaṃ? Ir kas yra prisirišimas? Cattārimāni, bhikkhave, upādānāni – Vienuoliai, yra šie keturi prisirišimai: kāmupādānaṃ, prisirišimas prie juslinių malonumų, diṭṭhupādānaṃ, prisirišimas prie neteisingų pažiūrų, sīlabbatupādānaṃ, prisirišimas prie neteisingo ritualų ir įžadų paskirties supratimo, attavādupādānaṃ. prisirišimas prie tikėjimo į savastį [sielą]. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, upādānaṃ. Tai vadinama prisirišimu.
“Katamā ca, bhikkhave, taṇhā? Ir kas yra troškimas? Chayime, bhikkhave, taṇhākāyā – Vienuoliai, yra šios šešios troškimo grupės: rūpataṇhā, saddataṇhā, formų troškimas, garsų troškimas, gandhataṇhā, rasataṇhā, kvapų troškimas, skonių troškimas, phoṭṭhabbataṇhā, dhammataṇhā. kūnu paliečiamo troškimas, [proto] reiškinių troškimas. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, taṇhā. Tai vadinama troškimu.
“Katamā ca, bhikkhave, vedanā? Ir kas yra jausmas? Chayime, bhikkhave, vedanākāyā – Vienuoliai, yra šios šešios jausmų grupės: cakkhusamphassajā vedanā, jausmas gimęs dėl sąlyčio su akimi, sotasamphassajā vedanā, jausmas gimęs dėl sąlyčio su ausimi, ghānasamphassajā vedanā, jausmas gimęs dėl sąlyčio su nosimi, jivhāsamphassajā vedanā, jausmas gimęs dėl sąlyčio su liežuviu, kāyasamphassajā vedanā, jausmas gimęs dėl sąlyčio su kūnu, manosamphassajā vedanā. jausmas gimęs dėl sąlyčio su protu. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, vedanā. Tai vadinama jausmu.
“Katamo ca, bhikkhave, phasso? Ir kas yra sąlytis? Chayime, bhikkhave, phassakāyā – Vienuoliai, yra šios šešios sąlyčio grupės: cakkhusamphasso, sotasamphasso, akies sąlytis, ausies sąlytis, ghānasamphasso, jivhāsamphasso, nosies sąlytis, liežuvio sąlytis, kāyasamphasso, manosamphasso. kūno sąlytis, proto sąlytis. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, phasso. Tai vadinama sąlyčiu.
“Katamañca, bhikkhave, saḷāyatanaṃ? Ir kas yra šeši jautimo pagrindai? Cakkhāyatanaṃ, sotāyatanaṃ, Akies jautimo pagrindas, ausies jautimo pagrindas, ghānāyatanaṃ, jivhāyatanaṃ, nosies jautimo pagrindas, liežuvio jautimo pagrindas, kāyāyatanaṃ, manāyatanaṃ – kūno jautimo pagrindas, proto jautimo pagrindas - idaṃ vuccati, bhikkhave, saḷāyatanaṃ. tai vadinama šešiais jautimo pagrindais.
“Katamañca, bhikkhave, nāmarūpaṃ? Ir kas yra protas-materija? Vedanā, saññā, jausmas, suvokimas, cetanā, phasso, manasikāro – čėtana, sąlytis, dėmesys - idaṃ vuccati nāmaṃ. tai vadinama protu. Cattāro ca [4] mahābhūtā, Keturi didieji [materijos] pagrindai catunnañca mahābhūtānaṃ upādāyarūpaṃ. ir materija priklausanti nuo didžiųjų pagrindų - Idaṃ vuccati rūpaṃ. tai vadinama materija. Iti idañca nāmaṃ, idañca rūpaṃ. Taigi, tai yra protas, o tai yra materija. Idaṃ vuccati, bhikkhave, nāmarūpaṃ. Tai vadinama protu-materija.
“Katamañca, bhikkhave, viññāṇaṃ? Ir kas yra sąmonė? Chayime, bhikkhave, viññāṇakāyā – Vienuoliai, yra šios šešios sąmonės grupės: cakkhuviññāṇaṃ, sotaviññāṇaṃ, akies sąmonė, ausies sąmonė, ghānaviññāṇaṃ, jivhāviññāṇaṃ, nosies sąmonė, liežuvio sąmonė, kāyaviññāṇaṃ, manoviññāṇaṃ. kūno sąmonė, proto sąmonė. Idaṃ vuccati, bhikkhave, viññāṇaṃ. Tai vadinama sąmone.
“Katame ca, bhikkhave, saṅkhārā? Ir kas yra valingi veiksmai? Tayome, bhikkhave, saṅkhārā – Vienuoliai, yra šie trys valingi veiksmai: kāyasaṅkhāro, kūno valingi veiksmai, vacīsaṅkhāro, kalbos valingi veiksmai, cittasaṅkhāro. proto valingi veiksmai. Ime vuccanti, bhikkhave, saṅkhārā. Tai vadinama valingais veiksmais.
“Katamā ca, bhikkhave, avijjā? Ir kas yra nežinojimas? Yaṃ kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai kas yra dukkhe aññāṇaṃ, kentėjimo nežinojimas, dukkhasamudaye aññāṇaṃ, kentėjimo priežasties nežinojimas, dukkhanirodhe aññāṇaṃ, kentėjimo išnykimo nežinojimas, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya aññāṇaṃ. kelio vedančio į kentėjimo išnykimą nežinojimas. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, avijjā. Tai vadinama nežinojimu.
“Iti kho, bhikkhave, Taigi taip, vienuoliai, avijjāpaccayā saṅkhārā; sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ…pe… sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė… evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Avijjāya tveva asesavirāganirodhā Dėl visiško nežinojimo užgesimo, išnykimo saṅkhāranirodho; išnyksta valingi veiksmai; saṅkhāranirodhā viññāṇanirodho…pe… dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė… evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotī”ti. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.
-
tai yra tekste, bet neaptinkama komentaruose ↩